Kuo skiriasi MRT ir PET nuskaitymas?

Pagrindinis skirtumas tarp MRT ir PET nuskaitymo yra būdas, kuriuo kiekvienas metodas sukuria vaizdą, kuriuo pasitiki sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Šie nuskaitymai yra nepaprastai vertingi patvirtinant ir tiriant galimas diagnozes, be kurių gydytojai ir kiti specialistai negalėtų veiksmingai gydyti ligą. Funkciniu požiūriu abu šie vaizdo gavimo tyrimai prasiskverbia į periferines struktūras, siekdami panašių tikslų; tačiau jų būdai tai padaryti skiriasi. Paprasčiau tariant, MRT naudojama magnetinė technologija, o PET skenavimas aptinka organizme esančią medžiagą, kad būtų gautas aktyvus vaizdas.

Tiek MRT, tiek PET skenavimas yra akronimai. MRT yra magnetinio rezonanso tomografijos santrumpa, o PET reiškia pozitronų emisijos tomografiją. Nors abu terminai gali bauginti pasaulietį, jie tikrai labai apibūdina, ką kiekvienas nuskaitymas atlieka ir kaip tai daro.

Magnetinio rezonanso tomografijoje naudojami keli magnetiniai laukai, kurių kiekvienas yra labai stiprus, kad fiziškai sulygiuotų konkrečius atomus vidinėse kūno struktūrose. Šie magnetiniai laukai sukelia sukamąjį branduolių judėjimą atomų centre, o šie pokyčiai atsiranda dėl vietos skirtumų ir atomo tipo. Šie sukimosi greičio skirtumai registruojami ir paverčiami magnetinio rezonanso vaizdu. Šis vaizdas paprastai atspindi vidinę kūno struktūrą. Viena iš MRT pranašumų yra jų gebėjimas parodyti atskirus minkštųjų audinių, ypač smegenų, širdies, raumenų ir ataugų, skirtumus.

MRT ir PET skenavimas dažniausiai skiriasi. Nors MRT naudoja magnetinius laukus, aktyvus ingredientas yra sėkmingo PET nuskaitymo raktas. Ši medžiaga paprastai įšvirkščiama į tam tikrą kūno vietą arba praryjama, o šiam radijo žymekliui irstant išskiria teigiamai įkrautas daleles, kurios surenkamos specialia įranga. Emisijos skirtumai parodo, kaip veikia organizmo sistemos. Funkciniai skirtumai gali būti išreikšti skirtingu kompiuterizuoto vaizdo ryškumu ir spalvomis.

Svarbu suprasti, kad MRT ir PET skenavimas iš esmės skiriasi tuo, kaip jie gauna vaizdus, ​​​​ir aplinkybėmis, kuriomis jie gali būti naudojami. Tokiems vaizdams daryti ir interpretuoti reikia labai daug žinių, todėl šiuos testus atlikti ar išvadas daryti turėtų tik apmokyti specialistai. Šie bandymai yra nepaprastai sudėtingos procedūros, kurių mechaninius procesus visiškai supranta tik tai atlikti apmokyti asmenys.