Keratoma yra kietas, šviesios spalvos odos lopinėlis, atsirandantis dėl trinties ar spaudimo. Taip pat vadinama kaliuku, keratoma dažniausiai atsiranda ant padų, kulnų nugarų ar delnų. Nešiojant nepatogius batus arba dirbant be pirštinių, gali atsirasti pūslių ir galiausiai – keratomų. Daugeliu atvejų nuospaudos yra neskausmingos ir nekelia nerimo. Yra daug įvairių namų gynimo priemonių ir medicinos produktų, padedančių žmonėms pašalinti nuospaudas ir sužinoti, kaip išvengti būsimų odos problemų.
Išorinį odos sluoksnį daugiausia sudaro ląstelės, vadinamos keratinocitais, kuriose yra kietos medžiagos, apsaugančios nuo karščio ir šviesos. Keratinocitai turi trumpą gyvavimo ciklą ir nuolat išsiskiria. Kai odos plotas kartojamas trina ar spaudžiamas, kaupiasi kieti keratinocitai, siekiant geriau apsaugoti apatinius sluoksnius. Rezultatas – šiurkštus, iškilęs, tvirtas nuospaudas.
Pėdos apačioje esanti keratoma gali atsirasti, jei žmogus pradeda bėgioti ar vaikščioti daugiau nei įprastai, nešioja netinkamus batus arba jo eisena yra nenormali, dėl kurios svoris pasiskirsto netolygiai. Nuospaudas ant kulnų dažniausiai sukelia palaidi batai, kurie vaikštant slysta aukštyn ir žemyn. Statybininkams, golfo žaidėjams, teniso žaidėjams ir kitiems žmonėms, kurie atlieka pasikartojančią veiklą rankomis, gali atsirasti keratomų ant pirštų ar delnų. Nuospaudos paprastai yra mažos, maždaug 0.5 colio (apie 1.25 centimetro) skersmens, nors gali būti du ar tris kartus didesnės.
Skausmas, patinimas ar jautrumas aplink nuospaudą yra neįprasti, todėl asmuo turėtų apsilankyti pas gydytoją, jei atsiranda tokių simptomų, kad patikrintų, ar nėra infekcijų ar kitų rimtesnių odos ligų. Daugeliu atvejų nuospaudos yra šiek tiek šviesesnės nei aplinkinė oda ir jaučiasi šiurkštos liečiant. Laikui bėgant jie gali tapti sausi, pleiskanoti ir pleiskanoti. Jei nuospaudos neskauda arba atrodo nenormaliai, paprastai kreiptis į medikus nereikia.
Mirkant keratomas šiltame vandenyje, oda gali suminkštėti ir per kelias savaites joms išsivalyti. Asmuo taip pat gali naudoti šluostę arba pemzos akmenį, kad nutrintų atokiausią pleiskanojančios odos sluoksnį ir paskatintų greitesnį gijimą. Gydymo fazėje svarbu naudoti losjoną ir dėvėti patogius batus ar pirštines, kad būtų išvengta tolesnio odos dirginimo. Be to, žmogus gali svarstyti galimybę vaistinėje nusipirkti apsauginius įklotus ar batų įdėklus, kad įsitikintų, jog nuospaudos negrįžta. Jei nuospaudos išlieka, gydytojas gali paskirti salicilo rūgšties tirpalą arba apsvarstyti galimybę chirurginiu būdu pašalinti ypač storas pleistras.