Kolektyvinė sąmonė yra terminas, vartojamas sociologijoje, tyrinėjant žmonių visuomenes. Tai reiškia žinias ir įsitikinimus, kuriais dalijasi visi tam tikros grupės nariai, nesvarbu, ar ta grupė apima kelis individus, tautą ar visą planetos populiaciją. Kolektyvinė sąmonė leidžia grupės nariams turėti bendrų tikslų, elgesio ir požiūrių. Tai taip pat skatina žmones, turinčius skirtingų pažiūrų, prisitaikyti prie visos grupės įsitikinimų. Trumpai tariant, tai daro žmonių visuomenę įmanoma.
Primatai, įskaitant žmones, yra socialūs gyvūnai. Kaip ir kiti socialiniai gyvūnai, tokie kaip vilkai ar skruzdėlės, jie mieliau gyvena grupėse dėl daugelio priežasčių. Nors individai gali išgyventi atskirai, retai kada žmogus tai daro savo pasirinkimu. Tiesą sakant, tokia socialinė izoliacija daugelyje visuomenių laikoma kraštutine bausmės forma. Sociologai ir kiti mokslininkai ištyrė psichologinį socialinių grupių pagrindą, o kolektyvinė sąmonė yra vienas iš pagrindinių žmonių grupės veiklos veiksnių.
Prancūzų sociologas Emilis Durkheimas kolektyvinės sąmonės terminą sukūrė XIX a. Tai iliustravo tai, ką jis ir kiti mokslininkai atrado apie žmonių sąveikos būdus. Kadangi žmonės yra visiškai pajėgūs veikti savarankiškai, daugumai jų turi būti stipri motyvacija veikti kartu su kitais. Visose žmonių visuomenėse dauguma narių prisitaikys prie grupės požiūrio į išvaizdą, elgesį, socialinę sąveiką ir panašiai, net jei yra perspektyvių alternatyvų.
Durkheimas pasiūlė, kad kolektyvinė sąmonė atsiranda dėl stipraus teigiamo ir neigiamo spaudimo asmeniui. Nuo pat mažens kiekvienas žmogus išmoksta, kad tam tikras elgesys sukelia bendraamžių pritarimą, o kitas – subtilų ar stiprų nepritarimą. Kai šios žinios bus visiškai įsisavintos, žmogus panašiai reaguos į kitų elgesį. Tokiu būdu grupės vertybės tampa individo vertybėmis. Taip užtikrinama, kad individas laikytųsi socialinių sąvokų, tokių kaip įstatymai ar moralės kodeksai, net jei jo natūralus polinkis elgtis kitaip.
Psichologas CJ Jungas pasiūlė, kad be kolektyvinės sąmonės egzistuoja ir kolektyvinė pasąmonė. Jungas manė, kad kai kurios žmogaus sąvokos, kurias jis vadino archetipais, yra paveldimos, o ne išmoktos. Tai paaiškintų, kodėl visos žmonių visuomenės turi tam tikrų požiūrių, įsitikinimų ir įstatymų, net ir tos, kurios išsivystė atskirai. Psichologiniu požiūriu šios teorijos yra svarbios ne tik žmonių visuomenės tyrimams; jie suteikia įžvalgų apie tai, kaip individas gali pasiekti laimę, net jei jo asmeniniai tikslai labai skiriasi nuo visos visuomenės tikslų.