Kokie veiksniai turi įtakos psichinei koncentracijai?

Psichinė koncentracija paprastai reiškia gebėjimą sutelkti dėmesį į tam tikras užduotis nesiblaškant. Kai kurios užduotys ir veikla, pavyzdžiui, indų plovimas ar šokiai pagal muziką, reikalauja labai mažai psichikos dėmesio. Tačiau pagrindinės užduotys, tokios kaip darbo rašymas mokyklai, egzaminų laikymas ar darbo pareigų atlikimas, gali pareikalauti daug protinio susikaupimo. Daugybė veiksnių gali trukdyti susikoncentruoti į užduotį, įskaitant stresą, nuobodulį, miego trūkumą ir netinkamą mitybą.

Stresas gali gerokai pabloginti psichinę koncentraciją, nes protui sunku susikaupti ties konkrečia užduotimi, kai nuolat slegia rūpesčiai dėl kitų problemų. Pavyzdžiui, jei mokiniui šiuo metu prastai sekasi klasėje ir konkretus darbas gali reikšti skirtumą tarp išlaikymo ir neiškritimo, dėl spaudimo parašyti nepriekaištingą darbą gali būti sunku susikaupti ties dalyku. Stresą žmogaus gyvenime gali sukelti daugybė problemų – nuo ​​piniginių sunkumų iki muštynių su draugu. Tie, kurie kenčia nuo streso, gali padėti pagerinti protinį susikaupimą, priversdami save pailsėti nuo nerimo, kol bus baigta užduotis. Pripažindami streso šaltinį ir suteikę sau leidimą vėliau vėl nerimauti, jie gali geriau susiskirstyti ir atlikti būtinas užduotis.

Tinkamas miegas yra labai svarbus norint išlaikyti gerą psichinę koncentraciją. Dauguma medicinos tyrėjų rekomenduoja maždaug aštuonias valandas miegoti kiekvieną naktį suaugusiems ir dešimt valandų vaikams ar paaugliams. Net ir nedidelis miego trūkumas gali sukelti sunkumų sutelkiant dėmesį, o didelis miego trūkumas gali sukelti pavojingų klaidų. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad vairuoti labai pavargus yra taip pat pavojinga, kaip ir neblaiviam.

Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus gyvybės palaikymo reikalavimų, o tinkama mityba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą psichinę koncentraciją. Jei žmogus nevartoja pakankamo kiekio mitybos, kūno išgyvenimo mechanizmas verčia jį susitelkti į šio poreikio patenkinimą, visas kitas mintis nustumdamas į užpakalį. Tyrimai taip pat rodo, kad tam tikri maisto produktai gali padėti padidinti protinį susikaupimą, ypač vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu smegenis apsaugančių antioksidantų.

Malonumas, gautas atliekant tam tikrą užduotį, taip pat gali turėti didelį vaidmenį nustatant psichinės koncentracijos lygį. Protiškai neįtraukianti užduotis gali apsunkinti susikaupimą, nes mintys nukrypsta prie įdomesnių minčių. To pavyzdžių galima rasti mokyklos aplinkoje, kai vaikai, kuriems medžiaga nejaučia iššūkių, nuobodžiauja ir, savo ruožtu, pradeda nesilaikyti pamokose, nes negali susikoncentruoti ties dalyku.

Beveik bet koks vidinis ar išorinis veiksnys gali turėti įtakos psichinei koncentracijai. Nors kai kuriuos veiksnius gali įveikti tinkamas miegas, mityba ir pakeitus taktiką, siekiant sustiprinti dėmesį, su kitais gali būti sunkiau susidoroti. Tie, kurie patiria didelių koncentracijos sunkumų, turėtų pasikalbėti su gydytoju, kad įsitikintų, jog nėra rimtesnės pagrindinės priežasties.