1912 m. kompozitorius Johnas Cage’as buvo kilęs iš Los Andželo, Kalifornijos. Trumpam lankęs Pomonos koledžą, kurį laiką gastroliavo Europoje, o 1931 m. grįžo į JAV studijuoti muzikos. Jo mokytojai buvo Richardas Buhligas, Adolphas Weissas, Henry. Cowell, Arnold Schoenberg ir jo pirmosios kompozicijos laikėsi Schoenbergo 12 tonų metodo. Jis pats susirado mokytojo darbą Sietle, o 1936–1938 m. įkūrė mušamųjų ansamblius, kad savo kūriniams būtų atlikėjų. Tuo pat metu jis ir Merce Cunningham – choreografas, šokėjas ir ilgametė Cage’o partnerė muzikoje ir gyvenime – išbandė bendrus darbus.
Iki 1939 m. Cage’as eksperimentavo su naujais kompozicijos metodais, įskaitant vadinamąjį „paruoštąjį fortepijoną“, kuris apima objektų įterpimą į fortepijoną arba kitokį jo modifikavimą, kad išgautų instrumentui nebūdingus garsus. Cage’as, be tradicinių akustinių instrumentų, prie pasirodymų pridėjo ir magnetofonus, radijo imtuvus ir plokštelių grotuvus. Pirmasis pažymėtas jo pasirodymas buvo mušamųjų ansamblio koncertas Niujorko modernaus meno muziejuje (MOMA) 1943 m.
Cage’o domėjimasis Rytų filosofijomis, tokiomis kaip dzenbudizmas, iškilęs vėlesniais metais, padarė įtaką jo muzikai. Jis ir toliau mažino takoskyrą tarp muzikos ir kitų garso tipų ir sukūrė schemas, kaip į muzikinį atlikimą įtraukti atsitiktinių ir atsitiktinių elementų. Tai turėjo įtakos tiek atlikėjo vaidmens pasikeitimui, tiek pasirodymams išskirtinumui. Kai kuriuos spektaklio elementus, pavyzdžiui, aukštus, techniką ir natų trukmę, patys atlikėjai galėjo nuspręsti vietoje, o kitus galėjo lemti išorinis šaltinis, pavyzdžiui, I Ching. Laikui bėgant Cage’as į muzikinį spektaklį įtraukė ir kitų medijų, tačiau šios medijos taip pat turėjo atsitiktinių ar atsitiktinių elementų, kaip jo kūrinyje HPSCHD nuo 1969 m.
Galbūt geriausiai žinomas Johno Cage’o darbas yra jo 1952 m. darbas 4′ 33, tariamas kaip „Keturios minutės ir trisdešimt trys sekundės“, kuriame jis atlieka tris tylos judesius. Jis taip pat parašė kūrinius, kurie įkvėpė kitus menininkus, pvz., 1969 m. išleistą „Cheap Imitation“, kuria siekiama perteikti kompozitoriaus Eriko Satie kūrybos įspūdį, ir „Roaratorio“ – elektroninės kompozicijos, apimančios žodžius iš 1939 m. romano „Finnegan’s“, pavadinimą. Airių rašytojo Jameso Joyce’o „Pabudimas“. Cage’as mirė 1992 m. Niujorke.