Psichologinis stresas – tai įtampa, veikianti nematerialųjį aš, atsirandanti dėl adaptacijos, suvokimo ir emocijų problemų. Nors šią streso formą gali sukelti išoriniai įvykiai, streso šaltinis yra vidinis, esantis psichikoje ir susijęs su asmens vidiniu atsaku į fizinius ar atmosferinius dirgiklius. Psichologinio streso priepuoliai gali būti ilgalaikiai arba trumpalaikiai, priklausomai nuo to, kaip toli vienas nuo kito yra sužadinimo įvykiai arba ar stresiniai įvykiai kaupiasi be sprendimo. Streso lygiui taip pat turi įtakos individo jautrumas ir gebėjimai susidoroti, taip pat subjektyvus suvokimas, koks trauminis įvykis gali būti.
Įvykiai, galintys sukelti psichologinį stresą, yra tie, kurie, atrodo, nepatenka į asmeninę kontrolę, kelia įgimtą grėsmę gerovei, sukuria socialinį pažeidžiamumą arba chroniškai trikdo kasdienio gyvenimo rutiną. Šeimos narių ar draugų mirtis, darbo praradimas, išgyvenimas po stichinės nelaimės ir santykių nutrūkimas – tai gyvenimo įvykiai, kurie suaugusiems gali sukelti stresą psichikai. Vaikams ar paaugliams tokie įvykiai kaip kraustymasis, nesėkmės mokykloje ir patyčios gali sukelti psichologinį stresą. Tyrimai rodo, kad bendras izoliacijos jausmas, paramos trūkumas ir nuolatiniai konfliktai ar trintis yra tipiški visų amžiaus grupių streso kontekstai. Seksualinės problemos, finansinės problemos ir emocinė ar fizinė prievarta yra kiti tipiški psichologinio streso šaltiniai.
Yra daug neigiamų fizinių, elgesio ir emocinių psichologinio streso šalutinių poveikių, įskaitant nemigą, ligas, aukštą kraujospūdį ir socialinius ar emocinius sutrikimus. Fizinės sveikatos pasekmės, dažnai susijusios su ilgai trunkančiu psichologiniu stresu, yra susilpnėjusi imuninė sistema, nuolatiniai peršalimai, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, astma ir sutrikusi endokrininė sistema. Bet kokios latentinės infekcijos, tokios kaip pūslelinė, paūmėja psichologinio streso metu. Emocinis poveikis sveikatai yra depresija, priešiškumas ir žema savigarba.
Psichologinio streso laikotarpiais gali išsivystyti destruktyvūs elgesio įpročiai – persivalgymas, rūkymas ir priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų. Psichologinio streso trukmė lemia šių šalutinių poveikių mastą. Laikinas stresas, kurį sukelia įvykiai, kurių poveikis jaučiamas mažiau nei per mėnesį, nėra toks didelis, kad sukels ypatingų šalutinių poveikių; ūmus ir lėtinis stresas, trunkantis kelis mėnesius ar metus, kelia didžiausią fizinio, emocinio ir elgesio šalutinio poveikio riziką.
Tarp gydymo galimybių yra psichologų ar psichiatrų konsultacijos ir vaistai. Psichologas paprastai įvertina psichikos stresą atlikdamas daugybę testų ir interviu, įvertindamas streso lygį pagal kontrolinį sąrašą arba profesinę skalę, pavyzdžiui, streso vertinimo priemonę (SAM) arba suvokto streso skalę (PSS). Terapeutai taip pat moko įveikos strategijų ir sujungia pacientus su bendruomenės paramos grupėmis.