Ketvirto laipsnio nudegimas yra pats rimčiausias nudegimo tipas. Nudegimai klasifikuojami pagal vertinimo sistemą nuo pirmos iki ketvirtosios, o ketvirta yra blogiausia. Šiuos nudegimus dažnai sukelia elektros gaisrai, cheminės medžiagos arba ilgalaikis sąlytis su liepsna, jiems būdinga didelė odos, raumenų, raiščių ir kaulų pažeidimai. Tokie nudegimai gali būti pavojingi gyvybei ir reikalauja ilgos reabilitacijos bei gydymo.
Patyrus ketvirtojo laipsnio nudegimą, pagrindiniai odos audiniai ir apatiniai sluoksniai yra visiškai sunaikinami. Šie nudegimai po įvykio nėra skausmingi, nes pažeisti jutimo nervai nebegali siųsti skausmo signalų į smegenis. Naikinami odos, raumenų, sausgyslių, raiščių ir galbūt kaulų sluoksniai, o nudegimo vieta bus gili. Nudegimo vieta bus juoda, o gyjant atsiras skruostų. Eschar yra negyvos odos ir audinių sluoksniai kaip šašas, kuris palaipsniui nukrenta nuo nudegimo.
Ketvirtojo laipsnio nudegimui visada būtinas chirurginis gydymas. Gali prireikti skiepyti vietą, kad būtų uždaryta vieta ir išvengta infekcijos, tačiau kartais odos persodinimas neįmanomas esant tokio sunkumo nudegimui. Daugeliu atvejų neįmanoma pataisyti vietos ar išgelbėti galūnę, tačiau norint išgelbėti paciento gyvybę, gali prireikti amputacijos. Nepriklausomai nuo reikalingo gydymo, pacientai paprastai patirs reikšmingų kasdienio gyvenimo įgūdžių sutrikimų ir jiems prireiks mėnesių ar metų reabilitacijos bei gydymo.
Reabilitacija po ketvirto laipsnio nudegimo apims daugybę skirtingų terapijos rūšių, įskaitant fizines, profesines ir psichologines paslaugas. Fizinė terapija padės atlikti sunkias motorines užduotis, pvz., vaikščioti ar vėl naudoti viršutines galūnes, o profesinė bus skirta kasdieniniam gyvenimui ir savipagalbos įgūdžiams, pavyzdžiui, maisto gaminimui, valymui, apsirengimui ir maudynėms. Psichologinė terapija sprendžia emocines nudegimo traumos pasekmes ir, galbūt, prisitaikymą prie naujo kūno ar randų.
Mirties dėl rimto nudegimo tikimybė priklauso nuo nudegusio kūno procento, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kitų susijusių sužalojimų. Mirties rizika didėja didėjant kūno sudeginimui, ypač pagrindinėse srityse, tokiose kaip galva ir krūtinė. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau nei jaunesni miršta dėl ketvirto laipsnio nudegimo, o mažiems vaikams reikės daugiau skysčių ir specializuoto gydymo nei suaugusiesiems.