Paveldima savybė yra bet koks organizmo sandaros elementas, kurį jam perduoda vienas arba abu jo tėvai. Pavyzdžiui, akių spalva yra paveldima savybė, o tėvų akių spalva turi įtakos vaiko akių spalvai. Paveldimi bruožai perduodami iš tėvų palikuonims genetinio perdavimo būdu, kai vaikas kai kuriuos savo genus gauna iš kiekvieno iš tėvų.
Fizinės savybės – tai genų raiška, lemianti kūno formavimąsi. Konkretus konkretaus geno pavyzdys vadinamas aleliu. Pavyzdžiui, akių spalvos atveju atsakingas genas turi kelis alelius, pvz., rudų akių alelį ir mėlynų akių alelį. Ne visi aleliai turi unikalias išraiškas. Keli aleliai gali duoti tą patį rezultatą organizmo fizinėje formoje arba fenotipe.
Paprasto paveldimumo atveju aleliai yra dominuojantys arba recesyviniai. Akių spalvos atveju dominuoja rudų akių alelis, o mėlynų akių alelis yra recesyvinis. Recesyvinis alelis yra organizmo genetiniame kode, bet nėra išreikštas jo fenotipu. Jei kuris nors iš tėvų perduoda dominuojantį alelį, pavyzdžiui, rudų akių alelį, vaikas parodys paveldėtą požymį, susijusį su dominuojančiu aleliu. Tik jei abu tėvai perduoda recesyvinį alelį, vaikas turės mėlynų akių recesyvinį bruožą, galbūt nepanašų į nė vieną iš tėvų.
Kai kuriuos įprastus žmogaus paveldimus bruožus valdo vienas genas, įskaitant suskilusius smakrus, atsiskyrusias ausies spenelius, našlės viršūnes ir gebėjimą ridenti liežuvį. Dauguma bruožų yra daug sudėtingesni, tačiau juos valdo alelių derinys. Paveldimas bruožas dažniausiai atsiranda dėl kelių genų sąveikos. Šio tipo bruožai vadinami poligeniniais bruožais.
Ne visos fizinės savybės yra paveldimos. Daugelis jų atsiranda dėl organizmo genotipo ir jo aplinkos sąveikos. Pavyzdžiui, pigmento, vadinamo melaninu, buvimas lemia žmogaus odos spalvą. Genetika turi įtakos melanino kiekiui, kurį organizmas gamina, tačiau tam įtakos turi ir kiti veiksniai, įskaitant saulės spindulių poveikį. Savybė, atsirandanti dėl sąveikos su aplinka, vadinama įgyta savybe, o ne paveldėta.
XVIII amžiaus prancūzų mokslininkas Jeanas-Baptiste’as Lamarkas iškėlė hipotezę, kad įgytus bruožus gali paveldėti kitos kartos. Remiantis šia teorija, pokyčiai, įgyti per visą organizmo gyvenimą, gali būti perduoti jo jaunikliams. Pavyzdžiui, asmuo, kuris užsiaugino raumenis pakartotinai mankštindamasis, greičiausiai susilauks stiprių vaikų. Dabar žinoma, kad ši teorija yra neteisinga; pokyčiai, įgyti per gyvenimą, išskyrus mutaciją, veikia fenotipą, bet ne genotipą, ir neperduodami jauniems žmonėms.