Virusinis miozitas yra reta virusinės infekcijos komplikacija, sukelianti skeleto raumenų uždegimą, susilpnėjimą ir skausmą. Asmuo gali jausti labai atskirtą vienos raumenų grupės skausmą, pvz., raumenis aplink klubą ar petį, arba ši būklė gali sukelti diskomfortą daugelyje skirtingų kūno vietų vienu metu. Simptomai linkę greitai vystytis, o vėlesnėse virusinio miozito stadijose žmogus gali net nepajėgti pakilti iš lovos. Gydymas paprastai susideda iš antivirusinių vaistų kurso, skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, steroidų, mažinančių uždegimą, ir ilgo lovos režimo.
Raumenų infekcija ir uždegimas nėra būdingi daugeliui virusinių infekcijų. Dauguma miozito atvejų yra susiję su autoimuninėmis sąlygomis, kai imuninė sistema per klaidą atakuoja sveikas nervų ir raumenų skaidulas, veikdama taip, lyg tai būtų pavojingi patogenai. Tačiau virusinio miozito atveju imuninės sistemos ataka nėra klaidinga; virusiniai patogenai tikrai kelia grėsmę organizmui. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra dažniausia miozito priežastis. Ūminės Coxsackie viruso, gripo ir kelių kitų patogenų infekcijos taip pat gali sukelti raumenų uždegimą.
Asmuo, kuriam išsivysto miozitas, gali patirti vieno ar kelių raumenų skausmą, silpnumą ir patinimą. Dažniausiai pasitaikančios vietos yra keturgalviai kojose ir apatinės nugaros dalies raumenyse. Uždegimas taip pat gali paveikti pečius, rankas ir kaklą. Miozitą gali lydėti bendresni simptomai – karščiavimas, nuovargis ir viso kūno skausmai. Sunkiais atvejais gali būti pažeisti ir plaučiai, inkstai ar širdis, o tai gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.
Gydytojas gali diagnozuoti virusinį miozitą atlikdamas fizinį egzaminą ir kraujo tyrimus. Gydytojas klausia apie paciento istoriją ir simptomus bei apžiūri įvairius raumenis, kad nustatytų jautrias vietas. Vaizdo testai, tokie kaip ultragarsas ir rentgeno spinduliai, padeda patvirtinti raumenų patinimą ir uždegimą. Kraujo mėginiai tikrinami, ar nėra ŽIV ar kito viruso, galinčio sukelti simptomus.
Miozito gydymas labai priklauso nuo viruso tipo ir simptomų sunkumo. Pacientams, kuriems yra nedidelis skausmas ir mažas karščiavimas, skiriami antivirusiniai vaistai ir jiems nurodoma daug ilsėtis, kol simptomai išnyks. Jei žmogus jaučia didelį diskomfortą, jis gali būti paguldytas į ligoninę, kad būtų galima į veną suleisti antivirusinių vaistų, skysčių ir kortikosteroidų. ŽIV užsikrėtę asmenys paprastai reikalauja agresyvesnio pradinio gydymo ir nuolatinio, visą gyvenimą trunkančio medicininio gydymo. Dauguma virusinio miozito atvejų gali būti išgydyti arba bent jau pagerėti kruopščiai gydant.