Šviesos suvokimas yra procesas, kurio metu organizmas arba žmogaus sukurtas prietaisas suvokia ir interpretuoja šviesą iš aplinkos. Kad tai įvyktų, šviesa pirmiausia turi pasiekti tam tikros formos organą ar įrenginį, kuris gali gauti vizualinį įvestį, pavyzdžiui, daugelio organizmų turimas akis. Kai šviesa patenka į šviesą priimantį organą ar prietaisą, įvyksta tam tikra apdorojimo forma, pavyzdžiui, smegenys ar kompiuterinė sistema, kad jutiminė įvestis būtų paversta prasmingu suvokimu. Kai kuriais atvejais organizmo ar prietaiso šviesos suvokimas gali suteikti tik informacijos apie tai, ar yra šviesos, ar ne. Kitais atvejais, kaip ir žmogaus suvokimo atveju, šviesa suteikia išsamią informaciją apie išorinę aplinką spalvų, erdvinių duomenų ir aiškiai apibrėžtų formų pavidalu.
Pirmoji šviesos suvokimo dalis atsiranda, kai šviesa iš kurio nors šaltinio sąveikauja su jutimo organu, pavyzdžiui, žmogaus akimi. Žmogaus akis, kaip ir daugelis kitų organinių ir dirbtinių jutimo aparatų, gali sutelkti dėmesį į konkrečias aplinkos ypatybes ir taip įsitraukti į atrankinį šviesos suvokimą. Žmogaus ir gyvūno regėjimo atveju neapdorota jutimo įvestis paverčiama nerviniais impulsais arba kompiuterinių vaizdo prietaisų elektriniais signalais. Organai ar prietaisai, galintys priimti jutiminį įvestį, patys nesugeba suvokti, nes suvokimui reikia apdoroti jutiminį įvestį.
Neuroninius arba elektrinius impulsus interpretuoja smegenys, kurios žmonėms pateikia išsamų išorinės aplinkos vaizdą. Šis apdorojimas yra įdomi problema psichologams, kognityviniams mokslininkams ir net filosofams. Neuroninis apdorojimas yra būtinas tarpininkas tarp išorinio pasaulio ir žmogaus šviesos suvokimo, todėl žmonės iš tikrųjų nemato tikslios pasaulio replikacijos, koks jis yra objektyviai. Kaip tiksliai neuronų apdorojimas veikia šviesos suvokimą ir kaip suvokiamas pasaulis skiriasi nuo „pasaulio savyje“, nežinoma.
Įvairių žmonių ligų ir sutrikimų spektras neigiamai veikia šviesos suvokimą. Pavyzdžiui, bet koks tiesioginis akių ar smegenų dalių, atsakingų už regos dirgiklių apdorojimą, pažeidimas gali labai pabloginti arba net visiškai išjungti šviesos suvokimą. Lygiai taip pat kai kurie žmonės negali suvokti tam tikrų spalvų ar išvis jokios spalvos, o kiti gimsta visiškai akli. Be to, ligos ir sutrikimai, tokie kaip katarakta, glaukoma ir diabetinė retinopatija, gali sukelti regėjimo pablogėjimą. Siekiant kovoti su tokiomis suvokimu pagrįstomis problemomis, buvo sukurta įvairių gydymo būdų ir terapijos būdų – net nervinių implantų.