Gastritas reiškia būklių grupę, susijusią su skrandžio gleivinės uždegimu. Sergant eroziniu gastritu, skrandžio gleivinė ne tik uždegama, bet ir pradėjo susidėvėti. Tokio tipo būklė paprastai vystosi lėtai; tačiau pacientą ja gali užklupti ir staiga. Tai gali pasireikšti kitaip sveikiems žmonėms.
Erozinio gastrito subkategorija vadinama ūminiu stresiniu gastritu. Ši būklė gali atsirasti staiga, dėl rimtos traumos ar ligos. Ūminis stresinis gastritas dažniausiai atsiranda dėl didelių kraujavimo traumų ar nudegimų, apimančių didelę odos plotą. Dėl šių sužalojimų gali sumažėti skrandžio kraujotaka, todėl skrandžio gleivinė negali tinkamai apsisaugoti.
Pagrindinė šios būklės priežastis yra pažeista arba susilpnėjusi skrandžio gleivinė. Ši žala gali turėti daug skirtingų priežasčių; tačiau būklę dažniausiai sukelia vaistai. Ilgai vartojant net nereceptinius vaistus, gali būti pažeistas skrandis, pvz., aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Bakterinės ar virusinės infekcijos, taip pat Krono liga taip pat gali sukelti gastritą.
Kai kurie įprasti erozinio gastrito simptomai gali būti nemalonūs, pavyzdžiui, pilvo pūtimas, raugėjimas ir virškinimo sutrikimai. Pacientai taip pat gali prarasti svorį ir prarasti apetitą. Gastritas, ypač ūminis stresinis gastritas, taip pat gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Retai sutrikimas gali sukelti kraujavimą iš skrandžio, kuris akivaizdus krauju vėmimu. Pacientai, kuriems pasireiškia kraujavimas iš skrandžio arba kuriems simptomai išlieka maždaug savaitę, paprastai turėtų gauti medicininę pagalbą.
Gydytojai gali pradėti diagnozuoti pacientą, sergantį eroziniu gastritu, peržiūrėję paciento simptomus ir ligos istoriją, taip pat atlikę fizinį patikrinimą. Norėdami nustatyti galutinę diagnozę, gydytojas taip pat gali atlikti kraujo ar išmatų tyrimą, kad patikrintų infekciją. Jis taip pat gali atlikti skrandžio rentgeno nuotrauką arba naudoti endoskopą. Viršutinės virškinimo trakto dalies endoskopija yra paprasta procedūra, kurios metu į paciento gerklę įkišamas plonas vamzdelis, siekiant patikrinti, ar nepažeista.
Nustačius erozinį gastritą, gydytojas gali patarti pacientui, kokie vaistai gali geriausiai gydyti šią būklę. Lengvais atvejais gali pakakti nereceptinių antacidinių vaistų. Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti rūgšties blokatorių, pvz., famotidiną ar ranitidiną. Kitas variantas yra vaistas, vadinamas protonų siurblio inhibitoriumi, kuris padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą. Jei būklę sukelia bakterinė infekcija, pacientas taip pat gali vartoti antibiotikų kursą.
Be vaistų, pacientas į gydymo planą gali įtraukti ir sveikesnį gyvenimo būdą. Stresas gali padidinti rūgšties gamybą skrandyje ir pabloginti būklę. Pacientai, kurie gyvena sumažintą streso gyvenimo būdą, laikosi sveikos mitybos įpročių ir užsiima aerobiniais pratimais, turi sveikesnę virškinimo sistemą.