Fleksorinis tenosinovitas (FT), dar vadinamas lenkimo sausgyslės sinovitu arba lenkimo sinovitu, reiškia rankų pirštų sąnarių sinovinio apvalkalo ir sausgyslių uždegimą. Dažniausiai tai sukelia infekcija, tačiau šią būklę gali sukelti ir ūminės bei lėtinės uždegiminės patofiziologinės būsenos, tokios kaip artritas ir diabetas. Infekcinio ar septinio FT diagnozė priklauso nuo keturių Kanavelo požymių, tarp kurių yra pirštas, esantis šiek tiek sulenktas, patinimas, jautrumas išilgai lenkimo sausgyslės apvalkalo ir skausmas, atsirandantis, kai paveiktas pirštas pasyviai ištiesiamas. Šis uždegimas gali greitai sunaikinti žmogaus pirštų funkcines galimybes, todėl jis laikomas vienu iš ortopedinių neatidėliotinų atvejų. Reikia nedelsiant pradėti tinkamą gydymą.
Prasiskverbianti trauma dažniausiai yra pagrindinė infekcinio lenkiamojo sinovito priežastis. Kitos priežastys yra įkandimo žaizdos ir hematogeninis arba per kraują pernešamas bakterijų plitimas iš kitų užkrėstų kūno vietų. Traumos sutrikdo normalią rankos anatomiją ir fiziologiją, todėl vietinė odos flora, pvz., Staphylococcus ir Streptococcus, gali prasiskverbti į po oda esančius audinius. Daugumą infekcinio lenkiamojo sinovito atvejų sukelia Staphylococcus aureus, tačiau yra daug kitų.
Neinfekcinis lenkiamasis sinovitas gali atsirasti dėl amiloidozės, kristalų nusėdimo, sarkoidozės, psoriazinio artrito, reumatoidinio artrito, cukrinio diabeto ir sisteminės raudonosios vilkligės. Tyrimai rodo, kad kai magnetinio rezonanso tomografija (MRT) diagnozuojamas lenkiamųjų raumenų tenosinovitas, tai stipriai prognozuoja ankstyvą reumatoidinį artritą. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat yra didesnė rizika, kad kelis skaitmenis paveiks lenkimo sinovitas.
Sausgyslių apvalkalas turi ir vidinį sluoksnį, vadinamą visceraliniu sluoksniu, ir išorinį sluoksnį, vadinamą parietaliniu sluoksniu. Visceralinis sluoksnis yra artimas lenkimo sausgyslei, o erdvėje tarp šių sluoksnių, vadinamoje sinovijos erdve, yra sinovinio skysčio. Remiantis šia anatomine struktūra, sausgyslių apvalkalo infekcija vadinama uždaros erdvės infekcija. Kai pūliai kaupiasi lenkiamosios sausgyslės apvalkale, padidėja slėgis ir sumažėja kraujotaka šioje srityje arba atsiranda išemija. Atsiradus sausgyslių išemijai, nekrozės ir plyšimo rizika yra didelė ir dėl to gali sumažėti lenkimo funkcija.
Neinfekcinis lenkiamasis sinovitas atsiranda, kai sąnario ertmėje daugėja tam tikrų medžiagų, tokių kaip amiloidas ar kristalai. Šios medžiagos veikia šalia esančias sausgysles, sukeldamos patinimą ir skausmą. Pasikartojančios mikrotraumos ar pervargimo sindromo atveju sausgyslių audiniai negali prisitaikyti prie lėtinės traumos, dėl ko atsiranda uždegimas, proliferacija ir brendimas.
Asmuo, sergantis infekciniu lenkiamųjų raumenų tenosinovitu, dažnai skundžiasi skausmo, paraudimo ir karščiavimo simptomais, o fiziniai radiniai apima keturis Kanavelo požymius. Kanavelo požymių gali nebūti, jei pacientas yra ankstyvoje ligos stadijoje, neseniai vartojo antibiotikus, yra chroniškai užsikrėtęs arba jo imunitetas yra susilpnėjęs. Asmuo, sergantis neinfekciniu lenkimo sinovitu, dažnai kaip pradinis simptomas yra sąnarių patinimas ir skundžiasi ribotu judesiu bei skausmu.
Šios būklės gydymas apima medicininę terapiją, įskaitant intraveninius antibiotikus, paveiktos zonos pakėlimą ir reabilitaciją su judesių diapazono (ROM) pratimais. Žmonės, kurių imunitetas nusilpęs, serga cukriniu diabetu arba kurių sausgyslėse yra pūlių, turi būti gydomi chirurgiškai. Chirurginis gydymas apima pjūvį virš pažeistos vietos, pūlių nusausinimą, drėkinimą, įtvarą ir pakėlimą, taip pat tuo pačiu metu skiriamą antibiotikų terapiją.