Emocinis atsilikimas reiškia sulėtėjusį ar sustingusį emocijų vystymąsi. Šio tipo vystymosi sutrikimams būdingi keli simptomai, įskaitant subtilių ar sudėtingų emocijų trūkumą ir sumažėjusį gebėjimą arba nesugebėjimą patirti empatiškų emocijų. Kadangi tai dažnai yra pagrindinės psichinės ar fiziologinės būklės simptomas, dažnai reikia kruopštaus psichologo ar neurologo įvertinimo, jei atsiranda simptomų.
Žmonėms, kenčiantiems nuo emocinio atsilikimo, paprastai sunku patirti emocijas ar išreikšti savo emocijas. Dažnai dėl šios būklės atsilikimo pacientams sunku arba neįmanoma mokytis ir bręsti per emocinę patirtį, todėl emocinis augimas sustingsta. Pacientai gali nesugebėti iki galo paaiškinti, patirti ar išreikšti to, ką kai kurie psichologai vadina „subtiliomis“ ar „sudėtingomis“ emocijomis, tokiomis kaip užuojauta ar nerimas.
Kai kuriais atvejais pacientai nevisiškai išsiugdo gebėjimą pastebėti socialinius signalus ir į juos reaguoti, jiems gali būti sunku bendrauti grupėje arba pokalbiuose po vieną. Šis aspektas gali būti susijęs su socialiniais mokymosi sutrikimais, pvz., autizmu, dėl kurio kai kuriems pacientams gali būti sunku susirasti draugų ar užmegzti santykius. Kiti simptomai, kurie gali pasireikšti esant emociniam atsilikimui, yra nuotaikų kaita, didelis nerimas, depresija, panikos priepuoliai ir savigarbos ar kūno vaizdo sutrikimai.
Emocinis atsilikimas paprastai yra simptomas, o ne sutrikimas pats savaime. Tai gali būti būdinga daugybei skirtingų psichikos sutrikimų, įskaitant šizofreniją, bipolinį sutrikimą ir asmenybės sutrikimus. Jis gali atsirasti kartu su psichikos ar fizinės raidos sutrikimais arba gali egzistuoti pirmiausia savaime. Kadangi galimų priežasčių įvairovė yra tokia didžiulė, gali būti labai sunku nustatyti priežastį ar atsakingus veiksnius, o be profesionalios pagalbos beveik neįmanoma. Net ir padedant psichologams ir neurologams, pacientai gali praeiti ilgą ilgą diagnostikos laikotarpį, kol bus galima nustatyti tikslią priežastį, ir net tada negali būti garantuotas išsamus paaiškinimas.
Be psichikos ir emocinių sutrikimų, kitos galimos emocinio vystymosi problemų priežastys yra didžiulės fizinės ar emocinės traumos. Pacientams, patyrusiems trauminį įvykį, pvz., seksualinę prievartą, rimtą nelaimingą atsitikimą ar gyvybei pavojingą situaciją, gali išsivystyti emociniai sutrikimai, kurie gali pasireikšti kaip emocinis atsilikimas. Nors trauminė kilmė dažniau pasireiškia vaikų ir paauglių emociniams sutrikimams, trauma taip pat gali sukelti rimtų emocinių problemų suaugusiesiems. Tiek vaikams, tiek suaugusiems, kuriems po traumos pasireiškia emocinio atsilikimo simptomai, gali būti naudingas psichologinis įvertinimas ir gydymas.
Nors emocinės raidos problemos gali sukelti didelių iššūkių tiek pacientų, tiek jų šeimų gyvenime, situacija dažnai toli gražu nėra beviltiška. Tinkamai diagnozuotas pacientas gali pradėti daugiau sužinoti apie savo būklės valdymą ir perspektyvas, bendradarbiaudamas su gydytojais ir terapeutais, kad sukurtų valdymo strategijas. Pacientai, turintys emocinį atsilikimą, dažnai turi galimybę gyventi visavertį, sėkmingą ir laimingą gyvenimą, net jei simptomai tęsiasi.