Mandolina turi aštuonias stygas, išdėstytas į keturias poras, ir suapvalintą medinį apvalkalą. Kaip chordofonų šeimos dalis, mandolina yra specifinė liutnios rūšis. Chordofono instrumentų garsas sklinda iš vibruojančių stygų. Mandolina ir jos gretimos mandolos bei buzuki laikomos citrinomis, nes jos plėšomos plektru kaip gitaros kirtiklis, o ne grojamos lanku kaip smuikas.
Mandolinos derinamos kaip smuikai, nes jų stygų poros koreliuoja su keturiomis mažesnio instrumento stygomis. Chodofonuose stygos, pagamintos iš vielos arba gyslo, yra pakabinamos tarp dviejų galinių taškų. Atstumas ir įtempimas tarp tų tvirtinimo taškų lemia toną. Mandolinos stygos derinamos unisonu ir skiriasi nuo kitos poros penktadaliu natos. Kai kurie mandolinos variantai yra mandola, sureguliuota penktadaliu žemiau, mandobasas sureguliuotas kaip stačias bosas ir mandočelas, suderintas visa oktava žemiau mandolina.
Daugelis evoliucijos etapų pakeitė mandoliną iš senovinės liutnios į šiuolaikinį Amerikos liaudies instrumentą. Mesopotamijoje atsirado tuščiaviduris medinis dubuo su stygomis, vadinamas Oud, reiškiančiu „mediena“. Daugelis Europos šalių pritaikė šį paprasčiausią akordofoną, papildydamos stygas, fretus, pailgindamos ar trumpindamos stygas, keisdamos kūno formas. XV amžiuje Italijoje iškilo mandola, kuri itališkai reiškia „migdolą“, tiesioginis mandolinos protėvis.
Po šimtmečių italai savo mylimą instrumentą atvežė į Ameriką per pirmąją ir antrąją imigracijos bangą atitinkamai 1830-aisiais ir 1880-aisiais. Kai į sceną buvo pristatyta apvalia nugara veislė, muzikantas ir gamintojas Orville’as Gibsonas padarė reikšmingų pakeitimų, siekdamas modernizuoti relikviją. XX amžiaus pradžioje, kai vodevilis ir džiazas tapo populiariomis muzikos formomis, Gibsonas mandoliną perkūrė kaip amerikietišką pramogą, išlygindamas nugarą, išlenkdamas kaklą, pridėdamas grifą ir kitų naujovių, kad būtų lengva mokytis. Visoje šalyje esančiuose salonuose ir teatruose paprasti žmonės vakaro pramogoms mėgo išradinėtą instrumentą. Net 20-ajame dešimtmetyje žlugus vodevilio teatrui, mandolina išliko populiari. Šiandien jų unikalus skambesys siejamas su tokiomis įvairiomis muzikinėmis formomis kaip džiazas, kantri, folk, bluegrass, klasika ir net elektrinis rokas.