Leukocitai, taip pat žinomi kaip baltieji kraujo kūneliai, yra svarbus kraujo komponentas ir pagrindinis organizmo imuninės sistemos veikėjas. Yra keletas skirtingų tipų, kurių kiekvienas turi specifines funkcijas. Padidėjęs jų kiekis kraujyje gali rodyti infekciją arba pagrindinę ligą, o leukopenija, kai sumažėja šių ląstelių skaičius, taip pat gali būti medicininės problemos požymis.
Šios ląstelės gali būti suskirstytos į du pagrindinius tipus: granulocitus ir agranulocitus. Granulocitų ląstelių membranose yra mažos medžiagos granulės, kurios atlieka svarbų vaidmenį jų veikloje. Jie gali išleisti granules, kad nužudytų bakterijas, grybelius ir kitus įsibrovėjus. Agranulocitų ląstelių membranose trūksta granulių.
Yra trijų tipų granulocitai: eozinofilai, neutrofilai ir bazofilai. Eozinofilai yra skirti atakuoti parazitus ir taip pat vaidina svarbų vaidmenį alerginėse reakcijose. Neutrofilai yra nukreipti į bakterijas ir grybus, o bazofilai vaidina svarbų vaidmenį imuniniame atsake. Žmonių, kurių leukocitų kiekis yra normalus, maždaug 50–60 % yra neutrofilai, 1–4 % – ezoinofilai, o mažiau nei 2 % – bazofilai.
Agranulocitai gali būti suskaidyti į limfocitus, kurie sudaro apie 20–40 % viso leukocitų skaičiaus ir apima B ląsteles, T ląsteles, natūralias žudikas ir monocitus. Monocitai sudaro nuo 2% iki 9% baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus ir yra skirti pateikti limfocitams antigenus, kad paskatintų imuninį atsaką. Šios ląstelės ilgainiui subręsta į makrofagus – specializuotus leukocitus, kurie sugeria svetimas medžiagas, kad jas neutralizuotų.
Kai kurie leukocitai užsifiksuoja, pavyzdžiui, putliosios ląstelės, tam tikros rūšies granulocitai, dalyvaujantys imuniniame atsake. Visi baltieji kraujo kūneliai atsiranda iš tų pačių pluripotentinių kamieninių ląstelių, susidarančių kaulų čiulpuose, o organizmas nustato, kokio tipo reikia, ir atitinkamai nukreipia kamienines ląsteles bręsti. Šios ląstelės taip pat nuolat keičiamos, nes daugelis jų organizme gyvena labai trumpai.
Kai pacientas kreipiasi į medicinos specialistą, jis arba ji gali užsisakyti kraujo tyrimus, kurie yra paciento tyrimo dalis, kad nustatytų, kokia yra asmens būklė, ir susidarytų bendrą vaizdą apie jo sveikatą. Dalis šio kraujo tyrimo apima raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių skaičių, ypatingą dėmesį skiriant skirtingų tipų ląstelių skaičiui, kurie gali suteikti informacijos apie paciento būklę. Pavyzdžiui, mažas T ląstelių kiekis gali reikšti, kad pacientas turi ŽIV.