Kaukės buvo meninio pasirodymo forma XVI ir XVII a. Jie buvo skirti privačiai pramogauti dvarui, pavyzdžiui, karaliaus Henriko VIII ir karalienės Elžbietos I kiemams, o viešoji kaukės versija yra konkursas. Meno šaknys iš tikrųjų yra ankstesnėse tradicijose, o įvairios kaukės formos išlieka šiuolaikinėje kultūroje; daugelis istorikų mano, kad, pavyzdžiui, operos tradicija išsivystė iš itališkų kaukių.
Kaukėje žaidėjai paprastai dėvėjo prabangius kostiumus ir įvairias kaukes, kurias akcentavo turtingos dekoracijos ir skambėjo muzika. Žaidėjai suvaidino trumpą istoriją, dažnai remdamasi mitologija ir populiariomis alegorijomis, kartu su socialiniais ar politiniais komentarais, kurie būtų buvę palankūs šeimininkui. Kaukė apėmė šokius, dainavimą ir poeziją, o pasibaigus kaukei, šokiai buvo atviri visiems.
Atrodo, kad ankstyviausios kaukės buvo laikomos Italijoje ir greitai išplito Prancūzijoje. Henrikas VIII prisidėjo prie kaukės atvežimo į Angliją ir iškėlimo į meno formą, nors ankstesnės pramogos, tokios kaip mumijos, buvo gana panašios. Mumija yra paradas ir pasirodymas, kuris gali būti viešas arba privatus, kuriame žaidėjai taip pat dėvi kaukes. Mummeriai keliaudavo po Anglijos kaimus, rengdavo pasirodymus miestuose ir lordų namuose.
Tiudorų dvare buvo labai populiarios sudėtingos pramogos, nors kaukės buvo atliekamos ir vėlesniais metais. Kaukė dažnai užsiminė apie vykstančius politinius įvykius, dažniausiai papildančius suvereno išmintį, teisingumą ir gerumą. Žaidėjai taip pat bendraudavo su publika, skelbdami poeziją patrauklioms moterims arba įtraukdami žiūrovus į šokius tarp aktų. Kaukės pabaigoje žaidėjai nusiėmė kaukes, kad atskleistų savo veidus; nebuvo neįprasta tarp žaidėjų matyti aukšto rango dvariškius, o kartais ir aukštesnius valstybės narius. Pavyzdžiui, Henrikas VIII ir Karolis I dalyvavo teismo kaukėse.
Paprastai kaukė būdavo užsidedama per šventę, pavyzdžiui, vestuves ar krikštynas. Kai monarchai ir lordai keliaudavo, juos įvairiose vietose pakeliui gali pasitikti kaukės, švenčiant apsilankymą ir monarchą. Renginys būtų lydimas vakarienės, šokių ir kitų šventinių užsiėmimų, kuriuose dalyvauti ar žiūrėti būtų kviečiami išrinktieji visuomenės nariai ir laimingieji bendruomenės nariai. Kaip dažnai nutinka sluoksniuotose visuomenėse, kaukės samprata prasiskverbė į bendrą bendruomenę, o kaukės tapo visų klasių šventės dalimi.