Lėtinė infekcija reiškia atvejį, kai nereaguoja į gydymą, kuris trunka savaites arba kuris atsinaujina nepaisant gydymo. Be to, lėtinė infekcija gali paveikti praktiškai bet kurią žmogaus organizmo sistemą, pavyzdžiui, šlapimo, kvėpavimo, virškinimo trakto ir kraujotakos sistemas. Lėtinių infekcijų pavyzdžiai yra lėtinės ausų infekcijos, lėtinės šlapimo takų infekcijos ir lėtinės odos infekcijos.
Lėtinės infekcijos gydymas gali apimti antibiotikus. Jei nustatoma, kad infekcija yra susijusi su bakteriniu organizmu, gydymas gali būti antibiotikai. Tačiau jei infekcija yra susijusi su virusiniu organizmu, antibiotikai infekcijos nepanaikins. Prieš skirdamas antibiotikus, gydytojas turi įvertinti infekciją ir jos šaltinį, kad ateityje neatsirastų atsparios infekcijos.
Besitęsiančią infekciją gali sukelti nusilpusi imuninė sistema, stresas arba labai virulentiška bakterijų padermė. Be to, lėtinė infekcija gali išsivystyti tada, kai skirti antibiotikai nėra pakankamai stiprūs arba kai pacientas neišrašo viso recepto. Kad nustatytų, kurie antibiotikai yra tinkami tam tikroms infekcijoms gydyti, gydytojas kartais gali užsisakyti medicininį tyrimą, vadinamą kultūros ir jautrumo tyrimu, kad nustatytų, ar konkretus organizmas bus jautrus konkrečiam antibiotikui.
Tam tikri vaistai taip pat gali prisidėti prie ilgalaikės infekcijos. Pavyzdžiui, lėtinę šlapimo takų infekciją gali sukelti šlapimo susilaikymas. Kai šlapimas yra priverstas likti šlapimo pūslėje ilgą laiką, bakterijos gali augti ir sukelti infekciją. Vaistai, galintys prisidėti prie šlapimo susilaikymo, yra antihistamininiai vaistai, vaistai nuo nerimo ir receptiniai skausmą malšinantys vaistai.
Kai gydytojas bando nustatyti, ar pacientas serga ūmia ar lėtine infekcija, jis atsižvelgs į keletą veiksnių. Vienas iš šių veiksnių yra infekcijos laikas. Jei infekcija trunka ilgiau nei kelias savaites, tikėtina, kad ji yra lėtinė. Be to, jei infekcija yra ypač atspari antibiotikams ar kitiems gydymo būdams, ji gali būti nustatyta kaip lėtinė.
Paprastai lėtinių ir ūminių infekcijų gydymas yra panašus. Tačiau vienas iš skirtumų gali būti paciento gydymo trukmė. Ūminėms infekcijoms gydyti antibiotikai paprastai skiriami 10 dienų. Sergant lėtinėmis infekcijomis, gali būti rekomenduojamas dvigubas antibiotikų kursas arba gali būti skiriami skirtingi antibiotikų tipai. Antibiotikai gali sukelti viduriavimą, pykinimą ir vėmimą, tačiau gydytojas gali rekomenduoti priemones, kurios sumažintų šalutinio poveikio riziką.