Alerginė reakcija yra tiesiog žmogaus kūno būdas kovoti su svetimu įsibrovėliu, kurį jis suvokia kaip pavojingą. Tai yra organizmo imuninės sistemos atsakas, ir nors ne visi aspektai, kaip tiksliai suprantama alerginės reakcijos funkcija, pagrindinė funkcija yra gana paprasta.
Kūnas yra prijungtas taip, kad aptiktų žinomus antigenus, kurie yra svetimkūniai, kurie, organizmo nuomone, gali būti kenksmingi. Kai šie antigenai aptinkami, suaktyvinama reakcija, kad jie būtų kuo greičiau pašalinti iš organizmo, kol kas nors blogo nenutiks. Apgaulė ta, kad kūnas ne visada taip gerai supranta, kas yra pavojingas užpuolikas, o kas ne. Kai jis padaro klaidą ir per daug reaguoja į svetimą įsibrovėlį, suaktyvėjęs imuninis atsakas vadinamas alergine reakcija.
Alerginė reakcija dažnai yra mažiausiai rimta imuninės sistemos disfunkcijos forma ir priskiriama I tipo hiperreakcijai. Tačiau kraštutiniais atvejais I tipo reakcijos gali sukelti anafilaksiją, kuri gali baigtis mirtimi. II tipo reakcijos taip pat žinomos kaip citotoksinis padidėjęs jautrumas ir gali paskatinti organizmą sunaikinti savo ląsteles, pvz., esant trombocitopenijai ar autoimuninei hemolizinei anemijai. III tipo reakcijos dažnai vadinamos imuninio komplekso ligomis, įskaitant Arthuso reakciją ir seruminę ligą. IV tipo reakcijos yra uždelstos, o dažniausiai IV tipo reakcijos yra kontaktinio dermatito reakcijos, pvz., nuodingo ąžuolo arba nuodingosios gebenės.
Alerginė reakcija gali būti beveik bet kas pasaulyje. Dulkės, kaip ir žiedadulkės bei daugybė įvairių maisto produktų, yra labai dažna lengva alergija. Bičių įgėlimai ir skruzdėlių įkandimai, įvairūs augalai ir kai kurie įprasti vaistai taip pat yra dažnos alergijos priežastys. Kai kuriais atvejais, kaip ir daugelio žmonių alergijos riešutams ar bičių įgėlimams, jos gali būti gana sunkios. Tokiais atvejais organizmas patiria itin didelę alerginę reakciją, kuri gali sukelti šoką ir baigtis mirtimi.
Kai organizmas pirmą kartą susiduria su nauju alergenu, jis suaktyvina tam tikro tipo T ląsteles, kurios vėliau sąveikauja su B ląstelėmis, atsakingomis už antikūnų gamybą. Tada B ląstelės pradeda gaminti didelius antikūnų IgE kiekius. Tada IgE prasiskverbia per kūną ir susijungia su putliosiomis ląstelėmis ir bazofilais, dviejų tipų imuninėmis ląstelėmis. Naujai padengtos IgE, kuris veikia kaip savotiškas pasiuntinys, šios ląstelės dabar žino, kaip atrodo alergenas, ir nori jo ieškoti. Kai ląstelės patenka į alergenus, jos dabar gali juos sugauti.
Tuo pačiu metu jie išskiria įvairius tarpininkus, kurie sukelia alerginės reakcijos išorinį poveikį. Priklausomai nuo paties alergeno, alerginė reakcija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, ląstelės gali išskirti histaminą, todėl oda gali smarkiai niežėti. Jie taip pat gali išleisti chemines medžiagas, kurios skatina gleivių gamybą, todėl nosis pradeda sloguoti. Jie taip pat gali sukelti vazodilataciją, kuri gali sukelti astmą, jei ji vyksta plaučiuose. Pasibaigus jų eigai, reakcija gali sumažėti, tokiu atveju tai buvo tiesiog ūmus atsakas, arba ji gali pakeisti formą ir tęstis, kai kitos ląstelės, pvz., neutrofilai ar makrofagai, patenka į alergeną.