Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sužalojimų yra mėlynė arba sumušimas. Šį sužalojimą paprastai sukelia buka jėga, dėl kurios sulaužomos kraujagyslės ir kraujas gali išbėgti. Susikaupęs kraujas matomas per odą kaip mėlynė. Yra trys pagrindiniai sumušimų tipai: poodinis, raumeninis ir periostinis.
Poodinė mėlynė susidaro tiesiai po odos paviršiumi. Tokio tipo sužalojimas gali būti padarytas nukritus, atsitrenkus į daiktą ar įbėgus į ką nors. Poodinės mėlynės paprastai yra vienos iš greičiausiai išnykstančių, tačiau gali likti matomos iki dviejų savaičių.
Sumušimai gali patekti giliau į kūną ir paveikti raumenis. Raumenų sumušimas gali būti klasifikuojamas kaip intramuskulinis arba tarpraumeninis. Intramuskulinės mėlynės rečiau sukelia matomų mėlynių, nes jos apima tik raumenų plyšimą. Esant tarpraumeninei mėlynei, plyšta ir raumuo, ir jį supantis apvalkalas. Atsigavimas po tarpraumeninės mėlynės paprastai yra greitesnis, nes kraujas gali išeiti per plyšimą raumenų apvalkale, o ne kauptis pačiame raumenyje.
Giliausias mėlynių tipas yra periosto sumušimas arba kaulų mėlynė. Šis sužalojimas prasiskverbia iki pat kaulo, sukeldamas patinimą ir skausmą. Patinimas tarp kaulo ir jo dangalo – antkaulio – dėl kraujotakos stokos gali užsitęsti ilgą laiką. Perostealinis sumušimas paprastai yra skausmingiausias ir ilgai trunkantis mėlynių tipas.
Daugeliu atvejų sužalojimas gali būti gydomas naudojant akronimą RICE, kuris reiškia poilsį, ledą, suspaudimą ir pakilimą. Pacientai neturėtų per daug naudoti sumuštos kūno dalies, kad paskatintų gijimą. Ledas gali padėti sumažinti patinimą, tačiau jo niekada negalima tepti tiesiai ant odos – geriausiai tinka ledo paketai arba kubeliai, suvynioti į rankšluosčius. Suspausti, arba sumuštą vietą apvynioti tvarsčiu, reikia atsargiai, kad neapvyniotų taip stipriai, kad nenutrūktų kraujotaka. Pakėlus traumą virš širdies, gali sumažėti toje vietoje susikaupusio kraujo kiekis, todėl sumažėja patinimas ir mėlynės dydis.
Žmonėms, sergantiems tam tikrais kraujavimo sutrikimais, pavyzdžiui, hemofilija, ir tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, dažniau išsivysto sumušimai. Šie pacientai turi atidžiai stebėti visas mėlynes, nes didelis patinimas gali rodyti didelį kraujo netekimą. Kiekvienas, pastebėjęs nepaaiškinamų mėlynių atsiradimą, turėtų apie tai pranešti savo gydytojui, kuris gali nurodyti atlikti tyrimus, kad būtų išvengta kraujavimo sutrikimų. Apie mėlynes, kurios neužgyja per dvi savaites, išauga ar tampa skausmingesnės, taip pat reikia pranešti paciento gydytojui, kad jis galėtų ištirti, kad būtų išvengta rimtesnių sužalojimų.