Patofiziologija nagrinėja pokyčius ar procesus, vykstančius žmogaus kūne, reaguojant į ligą ar sužalojimą. Karščiavimas yra kūno temperatūros padidėjimas virš normalaus lygio. Taigi karščiavimo patofiziologija – tai kūno temperatūros kilimas dėl ligos sukeltų pokyčių.
Yra daug karščiavimo priežasčių. Tačiau dažniausia karščiavimo patofiziologija atsiranda dėl infekcijos su invaziniais organizmais, tokiais kaip virusai ir bakterijos. Kitos priežastys yra dehidratacija ir kitos sąlygos, sukeliančios uždegimą organizme. Labai šilta aplinka taip pat gali sukelti karščiavimą. Kai kurie vaistai taip pat turi šalutinį poveikį, dėl kurio gali pasireikšti karščiavimo patofiziologija.
Įprasta žmogaus kūno temperatūra yra 37 laipsniai Celsijaus (98.6 laipsnio Farenheito). Karščiavimo patofiziologija paprastai pasireiškia kūno viduje, kai kūno temperatūra kelias valandas ar dienas pakyla virš normalaus lygio. Jis dažnai laikomas reikšmingu, kai kūno temperatūra pakyla virš 38 laipsnių Celsijaus (100.4 laipsnių pagal Farenheitą). Vienas iš būdų matuoti kūno temperatūrą yra naudoti skaitmeninį termometrą. Skaitmeninis termometras yra prietaisas, galintis nuskaityti kūno temperatūrą, kai jis įkištas po pažastimi, į burną arba į išangę.
Bakterijų ar virusų patekimas į organizmą dažnai sukelia iššūkį imuninei sistemai. Imuninė sistema, organizmo apsauga nuo infekcijos, dažnai gamina ląsteles, kurios kovoja ir kontroliuoja jų plitimą organizme. Šių ląstelių aktyvinimas dėl bakterijų buvimo dažnai sukelia karščiavimą paveiktam asmeniui. Todėl karščiavimas dažnai laikomas organizme vykstančios infekcijos požymiu ir kad organizmas kovoja, kad suvaldytų šią infekciją.
Dehidratacija taip pat yra dar vienas dažnas karščiavimo patofiziologijos vystymosi veiksnys. Viduriavimas, vėmimas ir gausus prakaitavimas be vandens pakeitimo yra dehidratacijos priežastys. Kitos sveikatos būklės, tokios kaip artritas ir leukemija, taip pat gali sukelti karščiavimą. Šilumos smūgis, kuris dažnas vasaros mėnesiais, yra dar vienas karščiavimo patofiziologijos pradžios veiksnys.
Karščiavimas dažnai apima karščiavimą mažinančių vaistų arba vaistų, kurie mažina kūno temperatūrą, vartojimą. Lengvas karščiavimas paprastai praeina nenaudojant šių vaistų. Karščiuojantys pacientai dažnai vertinami dėl infekcijos. Kai problema yra bakterinė infekcija, dažnai skiriami antibiotikai. Pacientai taip pat raginami daug ilsėtis ir kasdien gerti pakankamai vandens.