Impetigo yra odos infekcija, kurią dažniausiai sukelia viena iš dviejų tipų bakterijų: A grupės Streptococcus arba Staphylococcus aureus. Tai viena iš labiausiai paplitusių vaikų odos infekcijų, ypač ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus, ir yra labai užkrečiama. Vasaros mėnesiais, kai oras šiltas ir drėgnas, gausu vabzdžių įkandimų, nuodingųjų gebenių poveikio ir kitų odos sužalojimų. Vaikai paprastai yra labiau pažeidžiami nei suaugusieji bakterijų, kurios gali gulėti ant odos nekenksmingos tol, kol randa pertrauką, kad galėtų patekti ir plisti. Taip yra todėl, kad vaikai, kurių imuninė sistema vis dar vystosi, taip pat gali turėti žemesnius higienos standartus ir dažnai subraižyti vabzdžių įkandimus ar sudirgimus, sukeldami impetigo kvietimą patekti į odą ir užkrėsti ją.
Ši infekcija pasireiškia pūslėmis ir opomis ant rankų ir veido, nors gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dviejų tipų bakterijos, kurios ją sukelia, pasireiškia skirtingai. Dažniausia priežastis, Staphylococcus aureus, sukelia dideles pūsles, kurios prasideda skaidriai, o vėliau tampa drumstos. Jie nesprogsta lengvai ir išlieka nepažeisti gana ilgą laiką.
Antrojo tipo bakterijoms – Streptococcus – būdinga grupelė mažyčių pūslelių, kurios sprogsta. Po to, kai jie sprogo, jie palieka nedidelius, šlapius odos plotus, kurie gali verkti. Skystis susitraukia, o paveiktą vietą padengia tarsi kristalizuotas medus arba rudasis cukrus.
Trys infekcijos tipai vadinami impetigo contagiosa, pūslinė impetigo ir ektima. Pirmasis yra labiausiai paplitęs, dažniausiai prasidedantis aplink nosį ir burną. Jai būdingos mažos raudonos opos, matomos naudojant Streptococcus bakterijų padermę. Paveiktiems asmenims taip pat gali padidėti limfmazgiai aplink infekcijos sritį. Sergant pūsliniu impetiga, infekciją dažnai sukelia Staphylococcus aureus bakterijos, dėl kurių susidaro didelės neskausmingos pūslelės, dažniausiai ant kūno kamieno arba ant kojų ar rankų. Pūsleles, kurios išlieka ilgiau nei pirmoji forma, gali lydėti karščiavimas, viduriavimas, kūno silpnumas.
Ektima yra rimtesnė infekcijos forma, kuri plinta giliai į dermą arba antrąjį odos sluoksnį. Jis prasideda nuo skausmingų, skysčių užpildytų pūslelių, kurios progresuoja į gilias opas, pirmiausia pažeidžiančias kojas ir pėdas. Gelsvai pilka pluta storai dengia užkrėstą vietą. Taip pat gali būti patinę limfmazgiai. Deja, šios gilios pūslelės dažniausiai sukelia randus.
Nedideli impetigo atvejai dažniausiai gydomi antibiotikų tepalu ir laisvai uždengiami tvarsčiais. Tai padeda apsaugoti nuo infekcijos plitimo ar pernešimo iš vieno vaiko kitam. Vietos švara ir vaiko nagų nukirpimas bei švarumas taip pat padeda apsaugoti nuo infekcijos plitimo. Taip pat gali padėti rankų plovimas ir antibakterinio muilo naudojimas, taip pat pasirūpinimas, kad drabužiai ar patalynė, kurie pateko į paveiktą vietą, būtų išplauti karštu vandeniu.
Impetigo komplikacijos yra poststreptokokinis glomerulonefritas (PSGN), inkstų uždegimas, galintis sukelti inkstų pažeidimą. Paprastai tai paveikia berniukus nuo trejų iki septynerių metų. Ši komplikacija dažniausiai pasireiškia praėjus maždaug dviem savaitėms po pirminės infekcijos ir jai būdingas veido patinimas, sumažėjęs šlapinimasis, kraujas šlapime, aukštas kraujospūdis ir sąnarių skausmas. Kita galima komplikacija yra meningitas, smegenis ir nugaros smegenis supančių membranų ir skysčių infekcija ir uždegimas.
Lengvus atvejus galima efektyviai gydyti namuose naudojant nereceptinį antibiotikų tepalą, mirkymą acto tirpale, gerą higieną ir žaizdų priežiūrą. Tėvai turėtų atidžiai stebėti infekciją, ar neatsiranda komplikacijų, ir, jei įtariama, pasikonsultuoti su gydytoju.