Hipogonadizmas yra būklė, kai sutrinka lytinių liaukų funkcija, dėl kurios sumažėja lytinių hormonų gamyba ir gali sumažėti lytinių ląstelių skaičius. Ši būklė dažniau pastebima vyrams, nors gali pasireikšti ir moterims. Su hipogonadizmu gali būti siejama daugybė priežasčių, o gydymas paprastai apima priežasties patvirtinimą ir pašalinimą, jei įmanoma, ir papildomų hormonų skyrimą, kurie pakeis hormonus, kurių negamina lytinės liaukos.
Kai kuriems žmonėms hipogonadizmas yra įgimtas, o kitiems jis gali būti įgytas dėl traumų, ligų ir kitų procesų. Jei ši būklė pasireiškia vaikystėje, ji gali trukdyti brendimui, nes lytiniai hormonai nėra gaminami tinkamu lygiu. Taip pat gali nepavykti tinkamai vystytis lytiniai organai. Suaugusiesiems ši būklė gali sukelti nevaisingumą ir daugybę kitų problemų.
Pirminio hipogonadizmo atveju problema yra pačiose sėklidėse arba kiaušidėse. Sergant antriniu hipogonadizmu, problemą sukelia situacija kitoje kūno vietoje, pavyzdžiui, hipofizės veiklos sutrikimas, dėl kurio sumažėja hormonų gamyba, o lytinius liaukas pasiekia mažiau hormonų. Kai lytinės liaukos negauna pakankamai signalų iš hipofizės, jos gali nustoti funkcionuoti arba susilpnėti.
Šią būklę galima diagnozuoti atliekant kraujo tyrimus hormonų kiekiui patikrinti. Testosteronas vyrams yra hormonas, kuris naudojamas kaip indikatorius, o moterims galima atlikti hormonų, tokių kaip folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), tyrimus. Žmonėms, turintiems vaisingumo problemų, tokie tyrimai dažnai atliekami kaip diagnostikos proceso dalis, siekiant pašalinti sutrikimą kaip galimą vaisingumo problemų priežastį. Ši būklė taip pat gali būti diagnozuota kaip dalis didesnės medicininės problemos, tokios kaip Klinefelterio sindromas arba Turnerio sindromas.
Hipogonadizmo gydymas apima testosterono skyrimą, siekiant kompensuoti hormono, kurio organizmas negamina. Gydytojas gali naudoti kraujo tyrimus, kad nustatytų tinkamą dozę, ir gali prireikti kelių bandymų, kad būtų nustatyta tinkama dozė. Gydytojai taip pat gali ištirti galimus priežasties gydymo būdus, kad sužinotų, ar galima pašalinti hipogonadizmą, leidžiantį organizmui pačiam gaminti reikalingus hormonus.
Hormonų lygio pokyčiai dažnai laikomi natūralia senėjimo pasekme, o tai reiškia, kad vyresnio amžiaus pacientams ši būklė kartais nesprendžiama. Gydytojas gali manyti, kad problema nekelia susirūpinimo, arba supainioti šią būklę su įprastais senėjimo procesais. Vyresni pacientai gali norėti pasikonsultuoti su gerontologu arba endokrinologu, kuris daugiausia dėmesio skiria darbui su vyresnio amžiaus pacientais, kad gautų tinkamą diagnozę ir gydymą.