Naudojamas plačiąja prasme, avangardas reiškia bet kokį pažangų judėjimą – dažniausiai meninį ar socialinį – vadovaujamą nedidelės žmonių grupės, atveriančio naujas duris savo interesų sferoje. Konkrečiai, šis terminas reiškia momentą meno pasaulyje, kuris apima daugybę mokyklų ir subjudesių.
Nors avangardas iš pradžių buvo naudojamas apibūdinti tik pažangiausius judesius, laikui bėgant daugelis judesių išlaikė etiketę dar ilgai po to, kai nustojo būti nauji ar novatoriški. Pavyzdžiui, dadaizmas ir modernizmas yra laikomi avangardinio meno pavyzdžiais, nors abu gyvuoja beveik šimtmetį. Dėl to daugelis judėjimus pavadino istoriškai avangardiniais, pabrėždami, kad šiuolaikinėje aplinkoje tai nebėra pažangiausios išraiškos formos.
Sąvoka „eksperimentinė“ dažnai vartojama pakaitomis su avangardu, ypač kai dėmesys sutelkiamas į konkrečią meninio intereso sritį. Pavyzdžiui, eksperimentinis teatras ir eksperimentinis filmas.
Bandymai konkrečiai apibrėžti ir nubrėžti, kas yra ir kas ne avangardizmas, būtinai kelia problemų, nes apibrėžimas galiausiai yra asmeninės nuomonės. Tai, kas vienai kritikų grupei atrodo pažangiausia ir revoliucinga, kitai gali atrodyti prijaukinta ir perdėta. Nors avangardinės mokyklos, tokios kaip pop menas ir fluxus, turi gana apibrėžtus kriterijus, pagal kuriuos kūriniai priklauso jų mokyklai, pats žodis tokio diktato neturi. Atvirkščiai, kūrinys laikomas avangardiniu, jei jis yra avangardinis – cirkuliuojantis samprotavimas, sukeliantis daug bendro sumaišties.
Pastaruoju metu buvo dedamos pastangos griežčiau apibrėžti terminą; šie bandymai nustato kriterijus, kad avangardinis kūrinys pirmiausia būtų susijęs su meninės patirties stumdymu. Kūriniai, kurių pagrindinis tikslas yra padaryti politinį ar socialinį pareiškimą, nesusijusį su menu, nelaikytini avangardiniais.
Kai kurie menininkai, laikomi avangardistais, visiškai atmetė etiketę, dauguma tvirtino, kad tai yra daugiau rūpesčių nei verta. Turbūt ironiška, kad šį vardą greičiausiai gaus tie menininkai, kurie labiausiai priešinasi suvaržyti etiketes – jie savo meninėje raiškoje trokšta išsivaduoti iš ribų ir etikečių.
Avangardas taip pat kartais vartojamas pejoratyviai, ypač kalbant apie ne meninę sferą. Pavyzdžiui, filosofinės ir mokslinės idėjos gali būti atmestos kaip avangardinės, o tai rodo, kad jos egzistuoja labiau kaip simbolinis gestas, kuriuo siekiama mesti iššūkį nusistovėjusioms teorijoms ir tradicijoms, nei pateikti naujas pagrįstas idėjas.