Parakeratozė yra gerybinė odos būklė, kuriai būdinga sausa, pleiskanojanti oda. Yra įvairių galimų priežasčių ir gydymo būdų, kuriuos galima aptarti su dermatologu. Paprastai rekomenduojama atlikti odos specialisto įvertinimą, kad būtų galima atskirti parakeratozę ir kitas odos ligas, kurioms gali prireikti kitokio gydymo. Ši būklė nėra užkrečiama ir, nors gali būti paveldimų komponentų, ji nebūtinai perduodama iš tėvų vaikams.
Sveikoje odoje viršutinį odos sluoksnį, vadinamą raginiu sluoksniu, sudaro negyvos ląstelės, kurios tarsi žvynai guli viena ant kitos. Ląstelėse, vadinamose ragų ląstelėmis, trūksta branduolių ir jose daug keratino – baltymo, kuris padeda odai išlaikyti drėgmę. Drėgmės sulaikymas išlaiko odą lanksčią ir tvirtą, be to, apsaugo pagrindinius kūno audinius. Laikui bėgant negyvos ląstelės pašalinamos ir pakeičiamos naujomis ląstelėmis, kurios atsiranda apatiniuose odos sluoksniuose. Šis nuolatinis atsinaujinimo ciklas palaiko gerą odos būklę.
Žmonės, sergantys parakeratoze, turi ragų ląsteles, kurios išlaikė savo branduolius ir nėra visiškai keratinizuotos. Dėl to jų oda išsausėja, o kūnas netenka drėgmės. Laikui bėgant susidaro sausos apnašos, kurios gali virsti giliais įtrūkimais ir įtrūkimais. Gali atsirasti odos pažeidimų, o kartais oda išsausėja ir tampa raudona, uždegusi, jautri ir labai skausminga. Paprastai sausų žvynų sluoksniai labai lengvai pleiskanoja.
Ši odos liga siejama su intensyviu vietinių preparatų, tokių kaip dezodorantas, makiažas ir kitos medžiagos, kurios tepamos tiesiai ant odos, vartojimu. Tai taip pat gali atsirasti reaguojant į aplinkos poveikį. Kitais atvejais gali nebūti aiškios priežasties, dėl kurios atsirado pleiskanojanti oda. Dermatologas gali nubrozdinti ir ištirti mikroskopu, kad patvirtintų parakeratozę ir pašalintų bet kokias kitas galimas odos ligas.
Gydymas gali apimti sausą valymą šepetėliu, kad pašalintumėte žvynus, kartu su drėkinamaisiais kremais, apsaugančiais odą. Norint sumažinti paraudimą ir jautrumą, galima tepti vietinius priešuždegiminius kremus, o pacientams, kuriems yra stiprūs įtrūkimai ir pleiskanojimas, gali būti rekomenduojami receptiniai intensyvūs drėkinamieji kremai. Pacientams taip pat gali būti patarta keisti gyvenimo būdą, pvz., netepti tam tikrų medžiagų tiesiai ant odos ir keisti mitybą, kad būtų skatinamas sveikos odos augimas. Ilgalaikis parakeratozės gydymas apima kruopštų stebėjimą, kad būtų galima pastebėti ankstyvus infekcijos ir uždegimo požymius tose vietose, kur oda yra sausa ir įtrūkusi.