Metabolinis aktyvumas reiškia cheminių reakcijų, kurios palaiko gyvybę bet kuriame organizme, rinkinį. Metabolinė veikla apima energijos ir materijos transformaciją kūne – du elementus, kurie visada turi būti, kad gyvybė būtų tvari. Dviejų tipų medžiagų apykaitos procesai yra anabolizmas ir katabolizmas. Anabolizmas – tai konstruktyvi medžiagų apykaita, kurios metu iš mažų molekulių susidaro didesnės, reikalaujančios energijos. Katabolizmas yra priešingas procesas; tai reikalauja energijos išvesties, o didelės molekulės suskaidomos į mažesnes.
Žmonės yra heterotrofai, o tai reiškia, kad žmonės yra priklausomi nuo organinių molekulių, kurios buvo suvartojamos, kad patenkintų energijos poreikius. Organinės molekulės yra statybinės medžiagos, kurios taip pat patenkina anabolinius poreikius. Metabolinis aktyvumas prasideda nurijus, kai maistas patenka į organizmą. Metaboliniai fermentai pradeda veikti virškinimo metu, kai maistas skaidomas organizme vykstant procesui, vadinamam hidrolize. Hidrolizės metu krakmolai tampa cukrumi, baltymai – aminorūgštimis, riebalai – riebalų rūgštimis ir gliceroliu, o nukleorūgštys – nukleotidais.
Po virškinimo, medžiagų apykaitos veikla tęsiasi absorbuojant į organizmą ir transportuojant į ląsteles, kur patenka į jas. Kai maisto dalys yra ląstelėse, molekulės toliau skaidosi, kol jose yra nuo dviejų iki keturių anglies atomų. Molekulės gali tęsti medžiagų apykaitos kelius ir tapti cukraus ir aminorūgščių statybiniais blokais. Tada surenkamos naujos ląstelės dalys, apimančios polisacharidus, baltymus, riebalus ir nukleorūgštis.
Kitas variantas yra tai, kad molekulės gali būti toliau skaidomos į neorganines molekules, tokias kaip vanduo, anglies dioksidas ir amoniakas. Šioje metabolinės veiklos fazėje išsiskiria daug energijos, todėl ji katabolizuojama. Mitybos procesai, susiję su metaboline veikla, apima autotrofinę mitybą ir heterotrofinę mitybą. Autotrofai apima augalus, dumblius ir bakterijas ir priklauso nuo saulės šviesos, kad neorganinės molekulės, pvz., vanduo, pavirstų mažesnėmis organinėmis molekulėmis; tai žinoma kaip fotosintezė. Heterotrofinėje mityboje energija paimama iš organinių molekulių ir suskaidoma susidaro dar mažesnės molekulės, o maisto molekulės gaunamos iš autotrofų.
Organizmo medžiagų apykaita apibrėžia, kurios medžiagos bus maistingos, o kurios bus nuodingos. Metabolizmo greitis taip pat vaidina svarbų veiksnį nustatant, kiek maisto reikia organizmui. Vidiniai medžiagų apykaitos keliai yra panašūs, netgi skirtingų rūšių. Panašumus lemia kelių efektyvumas ir tai, kad jie ir toliau vystosi kartu su rūšimis.