Anastomozė yra chirurginė procedūra, kuri atliekama siekiant sujungti dvi kūno viduje esančias struktūras. Anastomozė dažniausiai naudojama viršutinei ir apatinei storosios žarnos dalims pritvirtinti, kai reikia pašalinti vidurinę dalį. Chirurgai taip pat gali atlikti procedūrą po didelės plonosios žarnos, stemplės, šlapimo pūslės ar tulžies latako operacijos. Specializuotas tipas atliekamas, kai reikia apeiti pažeistą arterijos ar venos vietą arba kai prie persodinto organo reikia prijungti kraujagysles. Naujausi įrankių ir metodų pažanga leidžia atlikti operaciją minimaliai invaziniu būdu naudojant endoskopinę kamerą.
Anksčiau pacientai, kurie sirgo gaubtinės žarnos vėžiu ar sunkia uždegimine žarnyno liga, turėjo nedaug chirurginių galimybių. Kai reikėjo pašalinti visą storąją žarną, apatinė plonosios žarnos dalis buvo prijungta prie chirurginės angos pilve. Atliekoms surinkti buvo naudojamas kolostomijos maišelis, esantis už kūno ribų, o pacientui buvo nustatytas šlapimo nelaikymas. Ileoanalinės anastomozės procedūros pašalina išorinių kolostomijos maišelių poreikį ir leidžia žmonėms normaliai, kontroliuojamai tuštintis.
Klubinės anastomozės metu tiesioji žarna atsiskiria nuo išangės ertmės, o storoji žarna nupjaunama nuo klubinės žarnos – plonosios žarnos pagrindo. Tada chirurgas sujungia klubinę žarną su išangės ertme, naudodamas siūlus ir kaiščius. Procedūra dažnai atliekama endoskopiškai per kelis mažus pjūvius pilve, o ne per didelį atvirą pjūvį. Chirurgas naudoja endoskopą, kad peržiūrėtų procedūrą monitoriuje ir nukreiptų tikslius instrumentus.
Panašios anastomozės procedūros gali būti taikomos, kai reikia pašalinti dalį šlaplės, stemplės ar plonosios žarnos. Viršutinė ir apatinė dalys yra susegtos arba susiūtos, kad būtų išsaugotas normalus veikimas. Pacientams, kurių arterijos yra labai užsikimšusios, gali būti atlikta arterijų anastomozė, kurios metu pažeista kraujagyslė pertraukiama prie jos pagrindo ir pritvirtinama prie donoro kraujagyslės, kad būtų išvengta užsikimšimo. Dauguma arterijų procedūrų atliekamos krūtinėje ir kakle, tačiau specialios operacijos gali būti naudojamos kraujotakos sutrikimams kojose, rankose, kirkšnyse ar smegenyse ištaisyti.
Visų tipų operacijos turi būdingą riziką, nors kvalifikuoti chirurgai gali sumažinti didelių komplikacijų tikimybę. Jei susiūta vieta nėra tinkamai pritvirtinta, ji gali užsikrėsti bakterijomis. Per didelis kraujavimas ar kitų kūno skysčių nutekėjimas yra dar vienas dažnas susirūpinimas. Chirurgai paprastai planuoja dažnus patikrinimus atlikdami procedūras, kad patikrintų, ar nėra komplikacijų požymių.