Pleomorfinė sarkoma yra piktybinio naviko tipas, kuris dažniausiai atsiranda riebaliniame ar raumeniniame audinyje. Dauguma navikų auga labai lėtai ir nesukelia fizinių simptomų, kol vėžys nepradeda plisti į kitas kūno dalis. Pleomorfinė sarkoma greičiausiai atsiranda vienoje iš galūnių, nors navikas gali išsivystyti ir liemenyje ar kakle. Kai šio tipo sarkoma aptinkama ankstyvosiose stadijose, operacijos ir spindulinio gydymo derinys paprastai yra veiksmingas sunaikinant vėžį iš organizmo.
Yra keletas skirtingų pleomorfinės sarkomos tipų, klasifikuojamų pagal jų paveiktų audinių tipus ir jų atsiradimo pobūdį. Dvi pagrindinės grupės yra liposarkomos, kurios yra navikai, atsirandantys giliajame riebaliniame audinyje, ir piktybinės fibrozinės histiocitomos (MFH), masės, kurios paprastai vystosi skeleto raumenyse. Abu tipai dažniausiai pastebimi vyresniems nei 50 metų pacientams, ir įtariama, kad genetika yra ryškiausias jų vystymosi rizikos veiksnys.
Liposarkomos dažniausiai randamos šlaunų gale arba šalia kirkšnies, nors pilvo navikai taip pat yra gana dažni. Per kelerius metus masė gali išaugti pakankamai didelė, kad galėtų daryti spaudimą nervams ar virškinimo traktui. Simptomai gali būti kojų tirpimas, nuovargis, pilvo skausmas, patinimas ir pykinimas. Kartais pleomorfinė sarkoma gali atsirasti poodinio riebalinio audinio sluoksniuose, kurie yra labai arti odos. Poodiniai navikai gali būti matomi ir apčiuopiami jiems augant, o tai gali būti minkšti, neskausmingi mazgeliai.
MFH greičiausiai atsiranda viršutinėje kojos ar rankos dalyje. Jis linkęs labai lėtai augti giliuose raumenų audiniuose, esančiuose šalia kaulų. Retai MFH gali atsirasti minkštuose audiniuose arba epitelio pamušaluose aplink inkstus, šlapimo pūslę, skrandį ar širdį. Priklausomai nuo naviko vietos, po oda gali būti jaučiama kieta masė. Nuovargio, pykinimo ir svorio kritimo simptomai būdingi pažengusiam MFH.
Ankstyvas aptikimas ir gydymas yra labai svarbūs norint, kad šios sarkomos netaptų rimtomis sveikatos problemomis. Gydytojas gali diagnozuoti sarkomą fiziškai ištyręs neįprastą masę ir atlikdamas paveiktos kūno dalies diagnostinius vaizdinius skenavimus. Kai aptinkamas navikas, paprastai atliekama biopsija, siekiant išsiaiškinti, ar tai gerybinis auglys, ar vėžinė masė. Patvirtinus diagnozę, atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti, ar vėžys nėra kur nors kitur organizme.
Pagrindinis pleomorfinės sarkomos gydymas, kai tik įmanoma, yra chirurgija. Chirurgas gali pabandyti iškirpti visą naviką, kol jis pradeda plisti. Jei vėžys išlieka po operacijos, gali būti skiriamas spindulinis gydymas. Kartais svarstoma apie chemoterapiją, tačiau ji nėra tokia veiksminga kaip spinduliuotė šalinant sarkomas.