Krūties vėžys yra vienas ar daugiau piktybinių navikų, kurie išsivysto krūties ląstelėse. Vėžinės ląstelės, sudarančios naviką, prasideda krūties audinyje ir plinta visame kūne. Nors šia liga dažniau serga moterys, vyrai taip pat gali susirgti. Invazinė arba infiltruojanti latakų karcinoma; invazinė arba infiltruojanti lobulinė karcinoma; medulinė karcinoma; Pageto liga; o uždegiminis krūties vėžys – tai visos vėžio rūšys, kurios kamuoja žmogaus organizmą. Keletas retų tipų gali užklupti ir žmones.
Invazinė arba infiltracinė latakų karcinoma yra labiausiai paplitusi, ji sudaro 70% visų atvejų. Ši konkreti vėžio forma prasideda krūties latake, kur jis įsiskverbia į latako sienelę, kol patenka į krūties riebalinį audinį. Iš ten jis gali plisti į kitas kūno dalis per kraujotaką ir limfinę sistemą.
Antras pagal dažnumą krūties vėžys vadinamas invazine arba infiltruojančia skiltine karcinoma. Tai sudaro 10% visų atvejų. Šio tipo vėžys prasideda liaukų, kurios gamina motinos pieną, galinių latakų.
Vėžys, vadinamas meduliarine karcinoma, sudaro 3–6% atvejų. Šio konkretaus tipo vėžiniai audiniai lengvai atskiriami nuo normalių audinių. Vėžio ląstelės yra didesnės, o imuninės sistemos ląstelės svyruoja aplink naviko sieną. Dėl to meduliarinę karcinomą lengviau gydyti nei kitas invazinio krūties vėžio formas.
Pageto liga yra vėžys, kuris sudaro 3% visų krūties vėžio atvejų. Šis vėžys yra sutelktas į krūties areolę ir spenelių sritį. Jai būdingas odos paraudimas ir aplink spenelį bei areolę. Vėžio auka dažnai jaučia deginimą ar niežėjimą aplink zoną.
Uždegiminis krūties vėžys yra reta forma, kuri sudaro tik apie 1% atvejų. Pradiniai ligos požymiai yra odos patinimas, paraudimas ir karštis, o iš esmės atrodo, kad oda būtų užkrėsta.
Retos krūties vėžio rūšys yra gleivinė karcinoma, vėžio forma, kuri puola vyresnio amžiaus moteris. Šio tipo vėžys sudaro 3% visų atvejų. Tubulinė karcinoma ir papiliarinė karcinoma sudaro 1% atvejų. Adenocistinis krūties vėžys sudaro 0.4% atvejų, o karcinosarkoma – 0.1% atvejų.
Puikus būdas nustatyti krūties vėžį yra pasitikrinti. Mammografija paprastai gali aptikti vėžį, kol liga tampa problemiška. Moterys, vyresnės nei 40 metų, kiekvienais metais turėtų atlikti mamografiją.
Moterys, kurioms 20–30 metų, turėtų reguliariai atlikti klinikinius krūtų tyrimus, kuriuos atliktų sveikatos priežiūros specialistas. Kasmėnesiniai krūtų patikrinimai yra dar vienas svarbus būdas moterims priprasti prie savo krūtų išvaizdos ir pojūčio. Tada jie gali pranešti medicinos specialistui apie bet kokius krūtų pokyčius, kurie gali būti ankstyvieji vėžio požymiai.