Koronarinė stenozė yra būklė, kai vainikinė arterija susiaurėja ir yra paremta medžiagomis, tokiomis kaip riebalai ar cholesterolis. Vainikinė arterija yra širdyje esanti kraujagyslė, atsakinga už širdies aprūpinimą krauju. Jei arterija susitraukia, tai gali smarkiai paveikti širdies veiklą ir galiausiai tapti mirtina.
Jei vainikinė arterija kažkaip pažeidžiama, tai gali sukelti vainikinę stenozę. Cholesterolis yra kieta medžiaga, kuri gali prisitvirtinti prie kraujagyslių vidų ir paveikti jų gebėjimą pernešti kraują į širdį. Didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali pažeisti vainikinę arteriją, kaip ir aukštas kraujospūdis. Rūkymas taip pat gali sukelti ligą, nes dėl cigarečių nikotino kraujagyslės gali susiaurėti ir užsikimšti.
Lengvi stenozės atvejai gali neturėti jokių simptomų. Kai būklė pablogėja, o arterija tampa siauresnė, gali atsirasti spaudimo jausmas krūtinėje, nes ji turi kovoti su užsikimšusiomis medžiagomis, kad galėtų praeiti kraują. Tai taip pat gali apsunkinti kvėpavimą, ypač po fizinės veiklos, nes širdis neturi tiek daug deguonies iš kraujo. Jei negydoma, arterijoje esantis kraujas gali krešėti ir visiškai blokuoti jai aprūpinti širdį krauju, o tai gali sukelti širdies priepuolį.
Koronarinė stenozė gali būti gydoma naudojant vaistus. Gydytojas gali paskirti kraują skystinančių vaistų, kad kraujas galėtų lengviau patekti per susiaurėjusią vainikinę arteriją. Jei žmogus turi aukštą cholesterolio kiekį, jis gali vartoti vaistus, kad sumažintų cholesterolio kiekį kraujyje, todėl mažiau tikėtina, kad jis užsikimš. Kraujospūdį mažinantys vaistai gali užkirsti kelią stenozės pablogėjimui.
Sąlyga taip pat gali būti gydoma chirurginiu būdu. Viena dažniausių vainikinių arterijų stenozės operacijų – angioplastika, kai chirurgas į užsikimšusią vietą įkiša neužpildytą balioną ir instrumentu balioną užpildo oru. Tai priverčia medžiagų perteklių arčiau arterijos sienelių ir atlaisvina vietos kraujui pumpuoti. Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui, kai užsikimšusi nei viena arterija, gali prireikti šuntavimo operacijos. Chirurgas nupjauna venos gabalėlį iš kitos kūno dalies ir pritvirtina ją prie užblokuotos vietos, kad nukreiptų kraują aplink susiaurėjusias vainikines arterijas.
Senstant žmogus dažniau serga vainikinių arterijų stenoze, tačiau ši būklė gali būti ir paveldima. Tai dažniau pasitaiko vyrams nei moterims, tačiau gali pasireikšti bet kuriam asmeniui. Sėdimas gyvenimo būdas arba nutukimas padidina riziką susirgti stenoze. Jo galima išvengti kasdien mankštinantis, laikantis mažai sočiųjų riebalų turinčios dietos, nerūkant ir gydant aukštą cholesterolio kiekį ar kraujospūdį.