Smegenų atrofija, tiksliau vadinama smegenų atrofija, yra būklė, kai prarandamos smegenų ląstelės arba pažeidžiami ryšiai tarp jų. Prognozė pacientams, sergantiems šia liga, skiriasi priklausomai nuo atrofijos tipo, vietos ir priežasties. Dažnai pablogėja smegenų funkcija, o dėl smegenų pažeidimo pacientas laikui bėgant vis blogėja.
Kai kurios su smegenimis susijusios sąlygos gali sukelti smegenų atrofiją, įskaitant epilepsiją, trauminius smegenų sužalojimus, insultus, Alzheimerio ligą, išsėtinę sklerozę, cerebrinį paralyžių ir Hantingtono ligą. Smegenų atrofija taip pat buvo pastebėta pacientams, sergantiems lėtiniu išsekimu, dar vadinamu kacheksija, o smegenų atrofija ypač būdinga AIDS sergantiems pacientams, kuriems išsivysto kacheksija.
Kaip ir kitos atrofijos, smegenų atrofija yra susijusi su audinių praradimu. Smegenyse neuronų praradimas yra labai nepageidautinas, nes smegenų audinio praradimas gali sukelti įvairių neurologinių ir pažinimo problemų. Pacientams, sergantiems smegenų atrofija, gali pasireikšti traukuliai, demencija ir afazija. Esant židininei smegenų atrofijai, pažeidimas koncentruojasi į tam tikrą smegenų sritį, o tai reiškia, kad gali sutrikti tos smegenų srities funkcijos. Generalizuota smegenų atrofija apima visas smegenis ir gali būti susijusi su daugybe problemų.
Šią būklę paprastai galima nustatyti atliekant medicininį smegenų vaizdo tyrimą, pvz., MRT, kuris gali atskleisti struktūrinius smegenų pokyčius. Funkciniai smegenų skenavimai gali atskleisti sumažėjusį smegenų aktyvumą, kurį sukelia smegenų atrofija. Pacientams, kuriems gresia ši būklė, tokie skenavimai gali būti rekomenduojami periodiškai, kad jų gydytojai galėtų stebėti smegenų struktūros ar funkcijos pokyčius. Žmonės, kuriems pasireiškia simptomai, susiję su smegenų atrofija, taip pat gali būti nuskaitomi, kad būtų lengviau diagnozuoti.
Smegenų atrofijos gydymas yra nukreiptas į paciento komfortą, jei įmanoma, tolimesnės žalos prevenciją ir paciento aprūpinimą priemonėmis, padedančiomis valdyti smegenų funkcijos sumažėjimą. Pavyzdžiui, fizinė terapija gali būti naudojama mokant pacientus įvairių įgūdžių, padedančių jiems susidoroti su sumažėjusiais fiziniais gebėjimais, o pacientai taip pat gali atlikti pratimus, kad sustiprintų protinį aštrumą. Reguliarūs neurologiniai tyrimai taip pat yra įprastinė gydymo dalis, skirta paciento pažangai stebėti. Pacientams, kuriems pasireiškia radikalus nuosmukis, gali būti svarstoma galimybė juos patalpinti į pagalbinę įstaigą, jei slaugytojai negali suteikti pacientui reikalingos pagalbos dėl smegenų atrofijos sukeltos žalos.