Psichologinis vystymasis reiškia psichologinių, emocinių, socialinių ir pažinimo etapų pasiekimą kaip asmens asmeninio augimo dalį. Nors suaugusieji, eidami per gyvenimo etapus, turi savo psichologinių iššūkių, psichologinis vystymasis vaikystėje yra ypač intensyvių ir greitai sutinkamų etapų serija. Šie procesai taip pat glaudžiai susiję su fiziniu augimu ir fizinių įgūdžių atsiradimu, kurie būtini, kad vaikai pasiektų aukštesnį išsivystymo lygį. Pavyzdžiui, kūdikis, mokantis manipuliuoti žaislais ir kitais daiktais, padeda kūdikiui ugdyti savęs, o ne kito jausmą. Be fizinio augimo, papildomi veiksniai, turintys įtakos vaiko psichologiniam vystymuisi, apima prenatalinę priežiūrą ir mitybą, vaikystės mitybą, motinos ryšį ir tėvystės įgūdžius bei stilių.
Prenatalinė priežiūra ir vėlesnė jos įtaka prenataliniam vystymuisi gali turėti didžiulę įtaką psichologiniam vaiko vystymuisi. Tinkama motinos mityba, kurią suteikia maistas ir papildomi motinos vitaminai, yra būtini vaisiaus augimo ir progreso elementai. Be minimalaus mitybos kiekio, taip pat yra maisto produktų ir medžiagų, kurių motina turėtų vengti arba apriboti vaisiaus augimą tęsiant. Reikėtų visiškai vengti tam tikrų receptinių ir nereceptinių vaistų bei alkoholio, o kitų maisto produktų, dėl kurių organizme gali kauptis toksinai, įskaitant tuną ir kitų rūšių žuvis, vartojimą. Medicininis nėštumo stebėjimas taip pat gali padėti išvengti komplikacijų, tokių kaip gestacinis diabetas, pakenkti motinos ir vaiko sveikatai.
Teigiamas psichologinis vystymasis vaikystėje ir toliau glaudžiai susijęs su optimalia mityba po vaiko gimimo. Kūdikio smegenys ir nervų sistema pirmaisiais gyvenimo metais auga eksponentiškai, todėl norint palaikyti šį spartų vystymąsi, būtina tinkamai maitintis. Teigiama, kad žindymas kūdikystėje stiprina kūdikio imuninę sistemą, suteikia puikią mitybą, skatina motinos ir vaiko ryšį bei kūdikio saugumo jausmą. Pirmieji kūdikio santykiai turėtų būti pagrįsti pasitikėjimu ir saugumu, nes manoma, kad tai skatina tolesnę teigiamą sąveiką su žmonėmis ir sukuria socialinių įgūdžių pradžią. Nuolatiniai teigiami santykiai su tėvais ir globėjais padeda skatinti nuolatinę socializaciją.
Tėvystės įgūdžiai ir stilius yra dar vienas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei raidai. Nuosekli tėvystė, kurią vaikas suvokia kaip saugią aplinką, skatina pasitikėjimą ir tyrinėjimą. Nenuosekli priežiūra arba šeimyninė nuolatinė neramumų ir neramumų atmosfera gali sukelti nerimo sutrikimus ir elgesį, susijusį su nepasitikėjimu ir vengimu. Tėvų ribos, nuosekliai taikomos vaiko elgesiui, padeda paskatinti eksperimentuoti su naujumu žinomomis ribomis.