Autoimuninis progesterono dermatitas yra reta sveikatos būklė, sukelianti su menstruaciniu ciklu susijusius odos sutrikimus. Burnoje gali susidaryti opos arba atsirasti įvairių kitų sveikatos sutrikimų imituojančių odos apraiškų, tokių kaip egzema ar kitos dilgėlinės formos. Su šia būkle susijęs bėrimas paprastai išnyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai nutrūksta paveiktos moters menstruacijos, paprastai pasikartoja kitą mėnesį. Nėščioms moterims tai gali išsivystyti ir dėl įprastų hormonų svyravimų. Nors ši būklė nėra visiškai suprantama, manoma, kad ją sukelia jautrumas arba nepaaiškinama alergija moteriškam hormonui, žinomam kaip progesteronui.
Moterų, sergančių autoimuniniu progesterono dermatitu, odos anomalijos paprastai prasideda menstruacinio ciklo liuteininėje fazėje, kuri paprastai įvyksta nuo penkių iki septynių dienų iki menstruacijų pradžios. Simptomai paprastai išnyksta arba visiškai išnyksta praėjus penkioms ar septynioms dienoms po menstruacinio ciklo pabaigos. Nėščioms moterims sporadiškai gali atsirasti simptomų bet kuriuo metu, nors daugelis pranešė, kad simptomai išlieka maždaug tokiu pačiu grafiku, kaip ir prieš nėštumą buvęs ciklas.
Konkretūs simptomai gali skirtis kiekvienai moteriai ar net nuo ciklo iki ciklo. Ant lūpų ar burnos viduje gali susidaryti odos opos arba įvairiose kūno vietose iškilę, kartais niežtintys pakitimai. Šie pažeidimai kartais gali būti supainioti su kitais odos sutrikimais, tokiais kaip egzema ar alerginės reakcijos. Tiesą sakant, ši dermatito forma yra tokia reta, kad, nebent nukentėjusi moteris ar medicinos specialistas seka tikslų simptomų grafiką, ši būklė gali likti nediagnozuota neribotą laiką.
Manoma, kad progesterono poveikis, paprastai vartojamas kontraceptinių tablečių pavidalu, iš dalies padidina kai kurių moterų jautrumą šiam hormonui, todėl išsivysto autoimuninis progesterono dermatitas. Kitos teorijos rodo, kad organizmas reaguoja į kokį nors kitą alergeną, nors daugeliu šio sutrikimo atvejų tiesioginės priežasties nerandama. Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys, sergančios endometrioze, gali būti labiau linkusios į šią problemą.
Šio sutrikimo gydymas yra įvairus, atsižvelgiant į individualų atsaką į turimas gydymo galimybes. Kai kurie pacientai palankiai reaguoja į receptinių vaistų vartojimą, nors kai kurie iš šių vaistų gali visiškai sustabdyti menstruacijas ir ovuliaciją, todėl pacientas tampa nevaisingas. Ekstremaliais atvejais gali tekti chirurginiu būdu pašalinti vieną ar abi kiaušides. Bet kokie klausimai ar susirūpinimas dėl būklės arba geriausių gydymo būdų individualiai turi būti aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.