Sąvoka „praktikos apimtis“ apibrėžia leistiną veiklą sveikatos priežiūros profesijos atstovams. Daugeliu atvejų apimtį nustato konkrečios jurisdikcijos įstatymai, profesinių standartų tarybos ir konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų administratoriai. Sveikatos priežiūros profesijos darbuotojai paprastai yra mokomi suprasti savo profesinių užduočių ir pareigų apribojimus ir prireikus kreiptis pagalbos į kitus. Šiuos įstatymus pažeidžiantys sveikatos priežiūros darbuotojai rizikuoja ne tik prarasti profesinę licenciją, bet ir gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei civiliniai ieškiniai.
Daugelyje sričių įstatymai apibrėžia tinkamą įvairių sveikatos priežiūros profesijų veiklos sritį. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad visuomenė medicinos paslaugas gautų tik iš tų, kurie iš tikrųjų yra kvalifikuoti jas siūlyti. Šie įstatymai dažnai rengiami konsultuojantis su specialistais, kurie gali patarti įstatymų leidėjams dėl numatomų asmenų kompetencijų konkrečioje profesijoje. Sveikatos priežiūros licencijavimo įstatymai paprastai įpareigoja profesionalias licencijavimo tarybas stebėti licencijų turėtojus, kad būtų užtikrinta, jog nė vienas iš jų nepraktikuotų taip, kaip neturėtų.
Vienas iš bendrų praktikos bruožų yra klausimas, ar licencijuotas medicinos specialistas gali išrašyti vaistus. Jungtinėse Amerikos Valstijose vaistus gali išrašyti tik tam tikri sveikatos priežiūros specialistai ir netgi gali būti taikomi apribojimai vaistų klasėms, kurias gali išrašyti licencijos turėtojas. Pavyzdžiui, nors registruota slaugytoja gali išduoti pacientui vaistus pagal gydytojo nurodymus, jam paprastai neleidžiama išrašyti vaistų, nebent jis būtų gavęs papildomą slaugytojo licenciją. Tos pačios sveikatos priežiūros profesijos taikymo sritis įvairiose jurisdikcijose gali skirtis. Kai kuriose JAV vietose licencijuotoms praktikoms slaugytojams gali būti neleidžiama pradėti IV, o kitose vietose ši veikla gali būti leidžiama.
Įstatymais leidžiama praktikos apimtis tam tikrose sveikatos priežiūros įstaigose gali būti dar labiau apribota. Ligoninėje gali būti taikoma politika apriboti ne gydytojų veiklą kaip atsargumo priemonę, net jei tos jurisdikcijos įstatymai leidžia kitiems licencijuotiems sveikatos priežiūros darbuotojams atlikti procedūrą ar veiklą. Tokiais atvejais darbuotojas turi būti atsargus, kad suprastų institucinę politiką ir netyčia neužsiimtų praktika, kurią jis anksčiau galėjo turėti leidimą, bet dabar tai draudžia dabartinis darbdavys.