Kaip didžiausia kūno arterija, aorta yra atsakinga už deguonies turtingo kraujo tiekimą iš širdies kairiojo skilvelio per diafragmą ir į pilvą. Iš aortos išsišakoja keletas mažesnių kraujagyslių, atsakingų už kraujo tekėjimą į inkstus ir kitus virškinimo organus. Netoli liemens apačios aorta dalijasi į dvi arterijas, kurios krauju tiekia kojas.
Pažeidus ar sukietėjus, gali išsivystyti aneurizma, dėl kurios aplink kraujagyslės sienelę susidaro silpnos vietos. Šios aneurizmos iš esmės yra burbuliukai, kurie gali sprogti, siųsdami kraują už kameros ir į kūną. Tai gali atsirasti bet kurioje aortos vietoje ir sukelti rimtą susirūpinimą asmens sveikatai.
Padidėjusi aorta apibrėžiama pagal jos vietą kraujagyslėje, burbulo dydį ir jo formą. Gali būti, kad aorta išsiplės į visas puses arba tiesiog vienoje kraujagyslės pusėje susidarys nedidelis iškilimas. Atsiranda įvairūs simptomai, kurie gali informuoti žmogų, jei jis serga aortos aneurizma. Labiausiai paplitęs iš jų yra stiprus spaudimo ar skausmo pojūtis krūtinėje ir nugaroje.
Liga yra dažniausia aortos padidėjimo priežastis. Įvairios širdies ir kraujagyslių ligos gali sukelti nedidelius aortos plyšimus, vadinamus skrodimais. Kai jie atsiranda šalia širdies, kyla grėsmė žmogaus gyvybei ir nedelsiant reikia skubios operacijos. Ašaros kitose aortos dalyse gali būti gydomos kraujospūdį mažinančiais vaistais ir nuolatiniu medicininiu stebėjimu.
Aortos aneurizma taip pat gali atsirasti dėl traumos, kai žmogus juda ir staiga visiškai sustoja. Automobilių avarijos, lėktuvo katastrofos ar didelis kritimas paprastai yra pagrindiniai šios situacijos kaltininkai. Jei asmuo yra paveiktas bet kurio iš šių rizikos veiksnių, gydytojo stebėjimas paprastai yra įprasta praktika.
Kiti rizikos veiksniai yra žmonės, kenčiantys nuo audinių jungties sutrikimų, dviburio vožtuvo problemų, aterosklerozės, uždegiminių ligų, Marfano sindromo ir Ehlers-Danlos sindromo. Asmenys, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat yra pagrindiniai kandidatai į išsiplėtusią aortą. Visi šie rizikos veiksniai didėja vartojant tabako gaminius.
Gydytojai nustato aortos išsiplėtimo lygį pagal baliono dydį. Įvertinęs asmens dydį ir svorį bei nustatęs aortos išsiplėtimą, gydytojas gali atlikti labiau pagrįstą procedūrinę analizę. Kai gydytojas nustato, kad aortos dalis tampa daugiau nei du kartus didesnė už likusią kraujagyslę, jis gali manyti, kad žmogaus gyvybei gresia rimtas pavojus.
Diagnostikos priemonės, skirtos patikrinti, ar nėra išsiplėtusios aortos, apima kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Kiti testai, įskaitant adenozino talio miokardo gyvybingumo testą, gali parodyti jau esamų vainikinių arterijų problemų tikimybę. Paprasta sveikatos analizė taip pat veikia kaip atrankos procesas, siekiant nustatyti galimus kandidatus. Tokios problemos kaip svoris ir bendra širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos sveikata yra stiprūs galimo aortos padidėjimo rodikliai.