Pėdos nukritimas, dar vadinamas pėdos nuleidimu, yra būklė, kai kojos raumenys negali veiksmingai pakelti pėdos ties kulkšnies, todėl sunku vaikščioti. Nukentėjęs asmuo turi pakelti koją aukštai, kad kojų pirštai galėtų nuvalyti žemę. Kai šią būklę sukelia spaudimas nervams, kontroliuojantiems kojos raumenis, arba kelio sužalojimas, tai gali būti laikina. Tačiau dėl nervų pažeidimo ir daugelio medicininių sutrikimų ši būklė gali būti nuolatinė.
Ženklai
Akivaizdžiausias pėdos kritimo požymis yra pirštai, nukreipti nuo kūno, kai pėda yra atsipalaidavusi. Asmeniui gali būti sunku vaikščioti, nusitrinti kojų pirštus ir dažnai užkliūti už pažeistos pėdos. Bandydamas tai įveikti, jis ar ji gali pakelti kelius aukščiau, todėl yra mažesnė tikimybė suklupti už kojų pirštų; šis išskirtinis judesys žinomas kaip žingsnio eisena. Einant žmogus gali pliaukštelėti koja žemyn su kiekvienu žingsniu.
Kai kurie žmonės jaučia pėdos ir kulkšnies dilgčiojimą ar tirpimą. Tai gali sukelti tam tikras vaikščiojimo būdas arba tai gali būti susijusi su pagrindine būklės priežastimi. Pėdos ir kojos taip pat gali jaustis silpnos. Pėdos kritimas gali paveikti abi pėdas, tačiau dažniau tai patiriama tik vienoje.
Priežastys
Dažniausia priežastis yra peronealinio nervo pažeidimas blauzdos viršuje už kelio. Šis nervas suteikia jutimą ir judėjimą kojos priekyje ir šone, taip pat pėdos viršuje. Jei jis suspaudžiamas, o tai vadinama peronealiniu nervo paralyžiumi, jis gali nebepalaikyti priekinio blauzdikaulio – raumens, kuris pakelia pėdą. Nervo pažeidimą gali sukelti ir kelio operacija.
Nugaros problemos taip pat gali paveikti kojų nervus. Šią būklę gali sukelti apatinio nugaros smegenų nervų pluošto, vadinamo cauda equine, suspaudimas, taip pat gali būti pažeisti diskai, skiriantys stuburo kaulus. Kadangi nugaros smegenų nervai pereina per klubus ir šlaunis pakeliui į pėdas, dėl šių kūno dalių pažeidimo pėda taip pat gali nukristi. Nedideliu procentu atvejų klubo sąnario pakeitimo operacija gali laikinai arba visam laikui pažeisti kojas ir pėdas aptarnaujančius nervus. Ilgalaikis kojų nervų spaudimas, kuris atsitinka kai kuriems neįgaliojo vežimėlyje ar lovoje prikaustytiems pacientams, taip pat gali sukelti problemų.
Pėdų kritimą taip pat gali sukelti sutrikimai, pažeidžiantys smegenis ir stuburą, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, cerebrinis paralyžius ir amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS) arba Lou Gehrig liga. Šie sutrikimai dažnai sukelia judėjimo problemų, taip pat raumenų silpnumą. Periferinių nervų sutrikimai, tokie kaip Charcot-Marie Tooth liga, paprastai pažeidžia kraštutinius nervus, ypač pėdas, ir gali sukelti tirpimą, raumenų silpnumą, pusiausvyros sutrikimus, taip pat pėdų nukritimą. Raumenų sutrikimai, tokie kaip raumenų distrofija, gali sukelti laipsnišką silpnumą, įskaitant sunkumą vaikščioti.
Diagnozė
Norėdami diagnozuoti pėdos kritimą, sveikatos priežiūros specialistas surinks visą ligos istoriją, įskaitant informaciją apie tėvus ar kitus šeimos narius, kurie taip pat galėjo turėti pėdų problemų. Jis ar ji įvertins paciento simptomus, įskaitant bet kokį kojos ar pėdos tirpimą ir dilgčiojimą. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kiti rentgeno tyrimai gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti, ar yra kokių nors fizinių anomalijų, kurios gali spausti peronealinį nervą arba nugaros smegenis. Taip pat gali būti atlikta elektromiograma (EMG), kad būtų galima išmatuoti nervų veiklą, kad būtų galima tiksliai nustatyti pažeidimo vietą. Jei įtariamas nervų ir raumenų sutrikimas, taip pat gali būti atlikta raumenų biopsija ir (arba) smegenų MRT.
Rizikos veiksniai
Yra keletas veiksnių, galinčių padidinti tikimybę, kad kam nors nukris pėda. Žmonės, sukryžiavę kojas ties keliu, dažniau susiduria su šia problema, taip pat tie, kurių blauzdos ortopedinis gipsas sustoja tiesiai žemiau kelio; Abiem atvejais peronealiniam nervui daromas papildomas spaudimas, dėl kurio jis gali uždegti arba suspausti. Nervų pažeidimas taip pat yra įmanomas atliekant bet kokią klubo ar kelio sąnarių operaciją.
Neuromuskuliniai sutrikimai dažnai yra genetiniai. Jei žmogaus šeimoje yra nukritusi pėda dėl kito sutrikimo, jam taip pat yra didesnė tikimybė. Kai kurių ligų, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, priežastys, galinčios sukelti šią būklę, nėra visiškai suprantamos.
Gydymas
Specialūs batai ir dirželiai gali būti naudojami siekiant imituoti natūralų kulkšnies judesį pacientams, kuriems laikinai arba visam laikui nukrito pėda. Kulkšnies ir pėdos ortozė (AFO) yra įtvaras, kuris palaiko kulkšnį ir išlaiko ją bei pėdą tinkamoje padėtyje. Pacientams taip pat gali būti naudinga fizinė terapija; tam tikri pratimai, įskaitant tempimą, padeda sustiprinti kojų raumenis, apsaugo nuo kulno sustingimo ir pagerina eiseną išsaugant judesių amplitudę.
Tais atvejais, kai pėdos kritimą sukelia galvos ir nugaros smegenų problemos, gali padėti ir elektrinė nervo stimuliacija. Žemiau kelių galima nešioti specialius prietaisus, kurie pajunta, kada žmogus žengia žingsnį, ir stimuliuoja kojos bei pėdos raumenis tinkamai pakelti pirštus. Šis prietaisas netinka žmonėms, turintiems problemų dėl pėdų nervų.
Jei pažeistas peronealinis nervas, pacientai turi nedelsdami kreiptis į gydymą, kad padidėtų pasveikimo tikimybė. Kai nervas suspaustas, gali būti įmanoma sumažinti spaudimą operacija. Kai kuriais atvejais netgi gali būti įmanoma perkelti ar persodinti nervą iš kitos kūno dalies, kad būtų sutvarkyta vieta ir būtų galima geriau jaustis bei judėti.
Chirurgas taip pat gali sujungti čiurnos ar pėdos kaulus, kad pacientui būtų lengviau vaikščioti. Paprastai tai riboja, kiek kulkšnis gali judėti, tačiau daugelis pacientų gali tai kompensuoti ir vaikščioti normaliau.