Neurologinis deficitas yra funkcinis sutrikimas, kurį sukelia smegenų problemos. Kai kurie pavyzdžiai gali būti vienos kūno pusės silpnumas, koordinacijos praradimas ir neaiški kalba. Bet koks sužalojimas, susijęs su smegenimis, gali sukelti neurologinių sutrikimų, o pacientai taip pat gali gimti su sutrikimais, dėl vaisiaus vystymosi problemų. Priklausomai nuo problemos pobūdžio, galimas gydymas.
Smegenys naudoja sudėtingą grandinių seriją, kad perduotų informaciją, skirtą valdyti viską nuo logikos iki ėjimo. Jei grandinėje atsiranda problemų, kūnas gali neveikti normaliai. Žmogui, turinčiam tokį deficitą, signalas visai nepraeina, arba smegenys jį iškraipo, ir atsiranda klaidų. Valingi judesiai gali sukelti nekontroliuojamą arba silpną judesį, o nevalingi judesiai ir refleksai gali reikšti, kad kažkas visai nevyksta arba pacientas patiria spazmus, kai bando atlikti tokius veiksmus kaip kvėpavimas.
Insultas gali būti neurologinio deficito priežastis, taip pat navikai, degeneracinės smegenų ligos ir galvos traumos. Dažnai šios funkcinės problemos yra pirmasis įspėjamasis smegenų problemos ženklas ir gali atsirasti palaipsniui. Kažkas gali pradėti jausti nerangumą, kuris ilgainiui virsta rimtesnėmis problemomis, pavyzdžiui, negalėjimu vaikščioti, sunku valdyti rankas net atliekant paprastus judesius, sunku kalbėti ir ryti.
Kai atrodo, kad pacientas turi neurologinį deficitą, medicininis vaizdavimas gali būti naudingas nustatant smegenų pažeidimą ir nustatant, kurie keliai neveikia tinkamai. Gydytojas taip pat gali atlikti fizinę apžiūrą, prašydamas paciento pajudinti susijusią kūno dalį ir pastebėdamas, kaip gerai pacientas gali funkcionuoti. Gydytojas gali nustatyti neurologinio deficito šaltinį ir pradėti rengti gydymo planą. Tai gali apimti pagrindinės priežasties pašalinimą, pavyzdžiui, smegenų auglio pašalinimo operaciją, taip pat tokius dalykus kaip fizinė terapija, siekiant pagerinti funkcionavimą ir įgūdžius.
Progresuojantis neurologinis deficitas gali tapti neįgaliu. Negalinčiam pasveikti pacientui gali prireikti padėjėjo ar asmeninio asistento pagalbos, nes kai kurios užduotys tampa sunkesnės. Kai kurios problemos, pvz., rijimo pasunkėjimas, taip pat gali kelti pavojų sveikatai; pacientams gali padidėti rizika įsiurbti maistą arba vemti, taip pat gali išsivystyti tokios komplikacijos kaip pneumonija. Svarbu reguliariai vertinti pacientą, kad būtų galima patikrinti, ar nėra ankstyvų įspėjamųjų antrinių problemų požymių, kad būtų užtikrintas gydymas laiku.