Aukštasis barokas – tai meno, architektūros ir muzikos terminas, populiarus maždaug 1625–1675 m., pasižymintis ypatingomis emocijomis, detalėmis ir sudėtingumu. Sąjūdis prasidėjo Italijoje, bet išplito visoje Europoje, ypač katalikiškose šalyse. Baroko menininkai dažnai derino tapybą, skulptūrą ir architektūrą, kad sukurtų vieną nepaprastą patirtį.
Baroko laikotarpis Italijoje prasidėjo maždaug 1600 m. Iš pradžių baroko menas pirmiausia buvo katalikų kontrreformacijos propaganda, nes Tridento susirinkimas nutarė, kad menas turi tiesiogiai parodyti biblinius įvykius ir šventųjų gyvenimo scenas su emocijomis. Aukštasis barokas gyvavo maždaug nuo 1625 iki 1675 m., kai buvo emocingas, jausmingas ir dinamiškas darbas. Nors šis stilius prasidėjo nuo katalikų bažnyčios, daugelis pasaulietinių lyderių pasekė pavyzdžiu.
Aukštojo baroko laikotarpio kūriniai dažnai sujungia kelias skirtingas medijas, kad sukurtų vieną pilną emocinę patirtį. Pavyzdžiui, Romos Santa Bibiana bažnyčia sujungia architektūrą, skulptūrą ir tapytas freskas, kad pabrėžtų bažnyčios bendravardės gyvenimą. Gian Lorenzo Bernini sukūrė Santa Bibianos fasadą ir marmurinę skulptūrą, o Pietro da Cortona nutapė freskų seriją su skirtingomis šventojo gyvenimo scenomis. Pamaldų metu skambės muzika, kuri sustiprintų bažnyčios lankytojų religinę patirtį.
Judėjimas, perdėtas apšvietimas, detalės, sensacingos emocijos apibūdina aukštojo baroko laikotarpio paveikslus. Be to, dauguma paveikslų buvo susiję su religinėmis temomis, pavyzdžiui, olandų tapytojo Peterio Paulo Rubenso „Mergelės Marijos ėmimas į dangų“. Graikų ir romėnų mitologija taip pat buvo dažna tema baroko laikotarpiu, todėl buvo sukurti tokie darbai kaip Luca Giordano freska Medici-Riccardi rūmuose.
Aukštojo baroko laikotarpiu kultūra buvo itin populiari meno rūšis. „Šventosios Teresės ekstazė“, esanti Santa Maria della Vittoria mieste, Romoje, tikriausiai yra garsiausia iš šių skulptūrų. Bernini figūrą užbaigė 1652 m. ir buvo atsakingas už skulptūros įrengimą koplyčioje.
Aukštojo baroko laikotarpio architektūroje dominavo įspūdingi turtų ir galios demonstravimai. Prancūzijoje karalius Liudvikas XIV pasamdė architektą Louisą Le Vau, kad šis pertvarkytų Versalį kaip barokinius rūmus. Ne mažiau svarbus buvo Andre Le Notre dizainas sudėtingiems, subalansuotiems Versalio sodams.
Aukštojo baroko laikotarpio muzika išsiskiria sudėtingumu ir emocijomis bei techniniu santūrumu. Vokiečių kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho gerai temperuotas klavieras iliustruoja tokio tipo muziką su preliudija ir fuga kiekviename tone. Kiti garsūs baroko kompozitoriai yra Antonio Vivaldi, Georgas Friedrichas Handelis ir Johanas Pachelbelis.