Divertikulito abscesas susidaro, kai infekcija kaupiasi ir prasiskverbia iš virškinimo sistemos uždegimo divertikulo perforacijos. Laikomas divertikulito komplikacija, absceso susidarymas gali labai pakenkti virškinimo funkcijai ir sukelti tolesnių komplikacijų riziką. Gydant divertikulito abscesą paprastai reikia įdėti kateterį drenažo tikslais, o kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų pašalinta likusi infekcija.
Divertikulas yra kišenės, susidarančios susilpnėjusiame storosios žarnos audinyje, t. y. divertikulioze, kurios gali sulaikyti atliekas, judančios per apatinę virškinamojo trakto dalį. Atliekų, būtent išmatų, kaupimasis kišenėse gali prisidėti prie uždegimo ir infekcijos išsivystymo. Be to, sumažėjusi cirkuliacija paveiktame storosios žarnos audinyje taip pat gali sukelti uždegimą ir palikti vietą jautrią infekcijai. Asmenims, sergantiems divertikulioze, dažnai išsivysto divertikulitas – būklė, kuriai būdingas divertikulo uždegimas.
Asmenys, sergantys divertikulitu, dažnai patiria diskomfortą pilve, kurį lydi karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Paprastai būklė gali būti gydoma antibiotikais ir išnyksta be incidentų. Tais atvejais, kai gaubtinės žarnos audinyje atsirado perforacija arba plyšimas, infekcija gali prasiskverbti į pilvo ertmę ir suformuoti divertikulito abscesą.
Daugeliu atvejų divertikulito abscesas gali likti nenustatytas tol, kol simptomai progresuoja, kad jį aptiktų vaizdas ir kraujo tyrimai. Esant divertikulito abscesui, simptomai paprastai tampa ryškesni ir sunkesni. Asmenims paprastai atsiranda pilvo pūtimas ir jautrumas, kraujavimas iš išangės arba akivaizdus žarnyno judėjimo reguliarumo sutrikimas, todėl gali prireikti atlikti išsamų tyrimą siekiant nustatyti žarnyno nepraeinamumo priežastį.
Pūlinys susidaro, kai pūliai ir infekcija kaupiasi centralizuotoje vietoje, pavyzdžiui, storosios žarnos minkštuosiuose audiniuose ir aplinkinėje pilvo srityje. Gydymo metodą dažniausiai lemia absceso sunkumas. Jei abscesas yra mažas ir neinvazinis aplinkiniams audiniams, jis gali būti gydomas antibiotikais ir nereikalauja tolesnio gydymo. Kai abscesas ir toliau auga nepaisant gydymo antibiotikais, gali prireikti įdėti kateterį, kad abscesas būtų nusausintas ir išvengta tolesnio augimo bei komplikacijų.
Ši ambulatorinė procedūra, žinoma kaip perkutaninis kateterio drenavimas, apima mažo kateterio įvedimą per odą į abscesą. Vietinis anestetikas taikomas įvedimo vietai, o vaizdo valdoma technologija, pvz., ultragarsas, padeda padėti kateterį. Kai vieta tinkamai anestezuojama, maža adata įvedama intraveninis vamzdelis, kuriuo kateteris patenka į abscesą, kur jis lieka tol, kol bus visiškai pašalintas pustulės turinys. Kai kuriais atvejais gali būti naudojama labiau invazinė antrinė procedūra, kad būtų pašalinta likusi infekcija ar pūliai. Ekstremaliais atvejais, kai infekcija tampa invazinė į aplinkinius audinius, gali tekti iš dalies arba visiškai pašalinti apatinę gaubtinės žarnos dalį.
Jei gydymas atidėtas arba jo nėra, asmeniui gresia peritonitas, kuris laikomas neatidėliotinu medicininės pagalbos atveju. Peritonitas atsiranda, kai abscesas plyšta ir jo turinys patenka į pilvo sritį. Tie, kuriems išsivysto ši gyvybei pavojinga būklė, gali jausti pilvo pūtimą, stiprų troškulį ir sumažėjusį šlapimo bei išmatų išsiskyrimą. Negydomas peritonitas gali sukelti šoką ir galiausiai baigtis mirtimi.