Rankų ir kojų silpnumą gali sukelti įvairios sąlygos, kai kurios iš jų yra laikinos, kitos – lėtinės. Pernelyg didelis pratimas yra viena iš pagrindinių raumenų grupių laikinojo nuovargio priežasčių, nors tai nelaikoma tikru raumenų silpnumu. Sąlygos, kurios gali sukelti klinikinį silpnumą, yra neurologiniai sutrikimai, raumenų problemos ar sužalojimai, toksinis perteklius ir tam tikros medžiagų apykaitos ligos.
Yra daug bendrų rankų ir kojų silpnumo priežasčių, kurios nėra nerimo priežastys ir paprastai pagerėja gydant. Vienas iš pavyzdžių yra raumenų traumos dėl sporto, taip pat laikinas toksinis perteklius organizme. Dehidratacija taip pat gali sukelti silpnumą sunkiais atvejais ir gali būti pašalinta papildant skysčius. Toksinai gali būti pašalinti iš organizmo atliekant detoksikacinį valymą, pvz., sulčių badavimo dietą, arba nutraukus bet kokią veiklą ar vaistus, kurie gali sukelti perkrovą.
Tam tikri neurologiniai sutrikimai taip pat gali sukelti rankų ir kojų silpnumą. Išsėtinė sklerozė yra viena būklė, kuriai būdingas padidėjęs silpnumas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, o kartais ir regėjimo sutrikimai. Sunkesnės, bet mažiau tikėtinos ligos yra Parkinsono liga ir Lou Gehrig liga. Tai dažnai labiau užklumpa pagyvenusius žmones nei jaunus suaugusiuosius ir paauglius ir paprastai laikomi retais. Tai ypač pasakytina apie Lou Gehrig ligą.
Kartais silpnumą gali sukelti ir tokios ligos, kaip vėžys, nors dažniausiai pirmiausia pastebimi kiti simptomai. Kita galima liga yra diabetas, kuris negydomas gali sukelti viso kūno nuovargį ir negalavimą. Kitos galimos priežastys yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, tam tikri virusai, tokie kaip gripas, raumenų ar raiščių plyšimai ir insultas.
Jei rankų ir kojų silpnumas yra stiprus ir trunka ilgiau nei porą dienų be žinomos traumos silpnumo srityje, reikia pasikonsultuoti su gydytoju dėl apžiūros. Nors silpnumas labai retai yra rimta problema, yra sąlygų, kurių reikėtų atmesti. Silpnumą, kurį lydi kiti simptomai, visada reikia nedelsiant ištirti, ypač jei yra neurologinių simptomų. Tai gali būti raumenų trūkčiojimas, pusiausvyros praradimas, susilpnėjusi koordinacija, asmenybės pokyčiai, regėjimo pokyčiai, galvos svaigimas, nuovargis, atminties praradimas arba galvos svaigimas.
Su sužalojimu susijusį silpnumą dažniausiai lydi skausmas ir jautrumas toje pačioje srityje. Netgi nuslūgus skausmui, silpnumas gali tęstis tol, kol raumuo bus pakankamai mankštinamas, kad atstatytų audinius. Tai turėtų būti daroma prižiūrint gydytojui arba kineziterapeutui.