Kognityvinis požiūris yra psichologijos sritis, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas psichiniams procesams, suvokimui ir kalbai, kaip žmogaus elgesio paaiškinimo ir supratimo būdui. Ji pradėjo vystytis septintajame dešimtmetyje, o XX amžiaus pabaigoje tapo dominuojančia psichologijos minties mokykla. Šiuo požiūriu pagrįsta psichoterapija bando pakeisti elgesį, bandydama pakeisti pagrindinį elgesio pažinimą arba mąstymo procesus.
Yra keletas prielaidų, kurios yra pagrindinės pažinimo požiūryje. Viena yra ta, kad žmogaus elgesį galima suprasti moksliniais procesais. Skirtingai nuo Freudo psichologijos, kognityvinė psichologija vystėsi atliekant empirinius testus. Kita prielaida yra ta, kad žmogaus elgesys yra daugybė reakcijų į išorinius dirgiklius, kuriuos sušvelnina žmonių mintys, suvokimas, nuotaika ir norai.
Kognityvinė psichologija skiriasi nuo senesnio, bihevioristinio požiūrio į žmogaus elgesį. Bihevioristai mano, kad visi žmonės gimdami iš esmės yra vienodi, tačiau jų asmenybę veikia ir formuoja aplinkos veiksniai bei išoriniai dirgikliai. Jie taip pat mano, kad elgesį galima visam laikui pakeisti keičiant aplinką. Biheviorizmas į žmones žiūri kaip į tuščius lapus, pasyviai reaguojančius į juos supančią aplinką.
Kita vertus, kognityvinis požiūris mąstymo procesus laiko pagrindiniu elgesį lemiančiu veiksniu. Šie mąstymo procesai apima samprotavimą, intelektą, atmintį, dėmesį ir jutiminį suvokimą. Taip pat atsižvelgiama į kalbą ir tai, kaip ji naudojama protiniam apdorojimui. Šis požiūris grindžiamas biheviorizmu, darant prielaidą, kad žmonių elgesys yra išorinių dirgiklių rezultatas, tačiau teigiama, kad tai, kaip žmogaus protas aktyviai apdoroja savo aplinką, lemia elgesį ir asmenybę.
Biheviorizmas nėra visiškai atmetamas psichologiniame gydyme, kuris grindžiamas šia minties mokykla. Kognityvinė elgesio terapija arba CBT bando sujungti du pacientų gydymo metodus. Pavyzdžiui, psichologas gali gydyti fobiją, tirdamas psichinius procesus, kurie sukelia neracionalią baimę. Užuot bandęs tiesiogiai pakeisti asmens elgesį ar aplinką, psichologas gali stengtis, kad pacientas nustatytų ir pakeistų mąstymo procesus, kurie sukelia baimę.
Yra keletas kognityvinio požiūrio kritikos. Žmogaus mąstymas yra nematomas procesas, todėl pažinimo procesai yra hipotetiniai dariniai. Kita svarbi kritika yra ta, kad biologija, genetika, kultūra ir praeities patirtis nebuvo pakankamai patikrintos kaip psichinio apdorojimo veiksniai. Kognityvinėje psichologijoje žmogaus informacijos apdorojimas lyginamas su kompiuteriais, o tai galbūt pernelyg supaprastina žmogaus protą.