Hipnopompinės haliucinacijos dažnai aptariamos kartu su hipnogoginėmis haliucinacijomis. Abu jie yra susiję su haliucinacijomis, atsirandančiomis žmonėms įeinant į miegą arba išėjus iš jo. Kai žmonės yra ant miego ribos, jie gali patirti hipnogogines haliucinacijas. Jei žmogus ruošiasi pabusti, jam gali pasireikšti hipnopompinė haliucinacija.
Hipnogoginės ir hipnopompinės haliucinacijos skiriasi nuo sapnų tuo, kad joms paprastai trūksta istorijos. Be to, haliucinacijos gali būti įvairios. Žmonės gali patirti fizinį jausmą, kvapą, garsą arba gana dažnai vaizdą ar vaizdą.
Vaizdas gali būti paprasta linija, taškas, raštas arba pilnas žmogus, gyvūnas ar kita. Svarbu pridurti, kad kad ir kas būtų patirta, kažko ne ten suvokimas gali jaustis labai tikras. Hipnopompinės haliucinacijos gali priversti žmones išlipti iš lovos ir jaustis labai sutrikę arba kartais sukelia pojūtį, kad žmogus yra paralyžiuotas ir negali judėti.
Hipnogoginės ir hipnopompinės haliucinacijos pasižymi jų „tikroviškumu“. Jie taip pat turi polinkį sutrikdyti miegą. Nors jos gali reikšti, kad žmogus turi miego sutrikimą, haliucinacijos neturi daug ką pasakyti apie jais sergančio asmens sveikumą.
Daugeliu atvejų šios haliucinacijų formos yra susijusios su kitais miego sutrikimais ir dažnai ypač su negalėjimu užmigti. Taip būna ne visada. Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje atliktas įdomus tyrimo tyrimas surinko daugelio žmonių duomenis, kad būtų galima palyginti, kaip dažnai žmonės pranešdavo apie hipnogogines ir hipnopompines haliucinacijas. Beveik 20 respondentų duomenys parodė, kad nemažai žmonių bent kartą patyrė bet kurį iš šių miego ar pabudimo sutrikimų.
Kaip paskelbta Britų psichiatrijos žurnale, daugiau nei 12 % apklaustų žmonių patyrė hipnopompinių haliucinacijų ir beveik 40 % buvo turėję haliucinacijų užmigdami naktį. Iš tyrimo galima padaryti išvadą, kad iš dviejų haliucinacijų tipų akivaizdžiai dažniau pasireiškia hipnogoginiai pojūčiai. Kitas tyrimo autorių pasiūlymas buvo tas, kad haliucinacijos, atsirandančios prieš pat pabudimą, labiau tikėtina, jei žmonės turi miego sutrikimų.
Ši paskutinė išvada galbūt yra svarbi, nes dažni hipnopompinių haliucinacijų epizodai gali rodyti prastą miegą arba miego sutrikimus, kuriuos būtų galima ištaisyti. Tačiau žmonės neabejotinai gali bijoti aptarti šią problemą su gydytoju, nes gali manyti, kad gydytojas į juos pažiūrės kreivai. Kaip minėta anksčiau, nė vienas iš šių haliucinacijų tipų nerodo psichikos nestabilumo, todėl yra daug medicininės literatūros, kuri tai patvirtina. Kita vertus, tokios haliucinacijos tikrai gali reikšti blogus miego įpročius, o tai gali būti pavojinga sveikatai įvairiais lygmenimis.