Delnų eritema yra delnų, ypač aplink mažojo piršto ir nykščio, paraudimas. Šį klinikinį požymį gali sukelti įvairios sveikatos būklės, o kai kurie žmonės taip pat jaučia tokį paraudimą, kai yra normalios sveikatos. Nustačius šią paciento būklę, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kai kuriuos tolesnius tyrimus, kad nustatytų priežastį, jei pacientas neturi žinomos sveikatos būklės, dėl kurios galėtų paraudti delnai.
Aukštas kraujospūdis yra dažna delnų eritemos priežastis. Jis taip pat susijęs su kepenų ligomis, įskaitant kepenų vėžį, cirozę ir hepatitą. Taip pat buvo žinoma, kad nėščios moterys patiria šį klinikinį požymį. Kai kurie tyrimai rodo, kad padidėjęs estrogenų kiekis taip pat gali sukelti delnų paraudimą. Tačiau svarbu atsiminti, kad natūralios plaštakos spalvos svyravimai būdingi žmonėms, o delnų paraudimas nebūtinai yra ligos požymis ar nerimo priežastis.
Paraudusi oda iš tikrųjų nėra uždegusi, nors ją gali sukelti uždegiminis procesas kitose kūno vietose. Oda neturėtų jaustis švelni ar karšta, o palietus ji gali nublankti. Tokiu atveju, paspaudus paraudusias vietas, jos akimirką taps baltos, kol pasirodys raudonas atspalvis.
Šios būklės nustatymas gali būti sudėtingas. Daugelio žmonių rankose yra paraudimų ir dėmių, todėl sunku nustatyti, ar spalvos pakitimas yra normalus, ar nenormalus. Raudonos spalvos atspalvis taip pat gali skirtis – nuo ryškiai rožinės iki silpnesnės raudonos, o paraudimas gali atsirasti už nykščio ir mažojo piršto pagrindo. Jei pacientas turi nuolatinį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, gydytojas gali būti susipažinęs su cikliniu rankų paraudimu, kuris paprastai pasireiškia pacientui, todėl gali atskirti delnų eritemą nuo visiškai normalių delnų. Pacientai, kuriems trūksta nuolatinių medicinos paslaugų teikėjų ir nerimauja dėl rankų spalvos pokyčių, gali norėti pabrėžti, kad paraudimas yra naujas ir anksčiau nebuvo.
Pacientams, kurių būklė yra susijusi su delnų eritema, delnų paraudimas gali nekelti nerimo. Gydytojas gali pasiūlyti tolesnius tyrimus, kad patvirtintų, jog pacientas neturi problemų ar pokyčių. Jei tokia būklė pasireiškia pacientui, kuriam anksčiau nebuvo jokių problemų, pvz., aukšto kraujospūdžio, galima atlikti tyrimus ir ištirti, kas sukelia paraudimą. Nustačius priežastį, galima parengti gydymo planą, o paraudimas turėtų išnykti, kai būklė bus kontroliuojama. Jei priežasties nepavyksta rasti, paciento rankos gali būti tiesiog raudonos.