Buliozinė emfizema yra medicininė būklė, kai sferiniai oro maišeliai plaučiuose smarkiai padidėja ir galiausiai plyšta bei pablogėja. Asmenys, sergantys progresuojančia pūsline emfizema, dažnai jaučia krūtinės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą, lėtinį kosulį ir kitus sekinančius simptomus, susijusius su deguonies trūkumu kraujyje. Sunkiausiais atvejais dėl būklės vienas arba abu plaučiai gali žlugti ir prireikti skubios operacijos, kad būtų atkurtas arba pašalintas plaučiai. Asmuo, manantis, kad gali pajusti pirmuosius sutrikimo požymius, turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų tinkamą diagnozę ir paskirtų gydymą.
Normalūs žmogaus plaučiai priklauso nuo mažų oro maišelių, kad galėtų pasisavinti deguonį ir paskirstyti jį į kraują. Šio tipo emfizemos atveju oro maišeliai per daug išsipučia ir tampa cistiški, todėl normalus plaučių audinys yra pernelyg apkraunamas ir deguonis nepatenka į kraują. Oro maišeliai dažnai užsidega ir netgi gali plyšti, o tai labai apriboja plaučių veiklą. Gydytojai ir medicinos mokslininkai nustatė, kad rūkymas, sarkoidozė ir genetinės tendencijos yra dažniausios šios ligos priežastys. Oru plintančių patogenų, bronchito ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos poveikis taip pat gali prisidėti prie šios būklės vystymosi.
Dauguma žmonių, sergančių pūsline emfizema, jaučia dusulį, švokštimą, skreplių atkosėjimą ir centralizuotą krūtinės skausmą, ypač užsiimdami fizine veikla. Kai kurie pacientai kenčia nuo pykinimo, apetito praradimo ir nuovargio dėl nuolatinių kvėpavimo problemų. Sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje gali sukelti širdies problemų, silpnumą ir rankų bei kojų nagų spalvos pasikeitimą.
Apmokyti gydytojai gali atlikti daugybę testų, kad nustatytų pūslinę emfizemą. Paciento gali būti paprašyta pūsti į spirometrą, kad būtų galima išmatuoti plaučių talpą, arba dėvėti oksimetrą ant piršto, kad būtų galima apskaičiuoti deguonies kiekį kraujyje. Gydytojas taip pat gali atlikti rentgeno spindulius arba kompiuterinę tomografiją, kad patikrintų, ar nėra išsiplėtusių ir pažeistų oro maišelių. Kai nustatoma, kad emfizema yra paciento simptomų priežastis, gydytojas gali sudaryti individualų gydymo planą.
Gydant pūslinę emfizemą, daugiausia dėmesio skiriama oro srauto į plaučius didinimui. Tai galima padaryti metant rūkyti, vartojant antibiotikus patinimui ar infekcijoms kontroliuoti, naudojant inhaliatorius, kuriuose yra koncentruotų receptinių steroidų, arba naudojant papildomą deguonies aparatą. Sunkiais emfizemos atvejais arba kritinėmis situacijomis, kai plaučiai sugriuvo, gali prireikti operacijos, kad būtų pašalintos pažeistos plaučių vietos arba visi organai. Plaučių transplantacija paprastai laikoma paskutine galimybe palengvinti simptomus.