Lupus yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti įvairias kūno dalis, įskaitant sąnarius, odą, kraują ir inkstus. Tai būklė, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savo ląsteles ir audinius, sukeldama skausmą, uždegimą ir organų pažeidimus. Daugeliui žmonių liga yra lengva, o simptomai yra valdomi, tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti sunkūs simptomai ir gyvybei pavojingos komplikacijos.
Priežastys
Gydytojai nežino tikslios šios ligos priežasties. Kai kurie įrodymai rodo, kad sergantys artimi kraujo giminaičiai gali padidinti vilkligės išsivystymo rizikos veiksnį, tačiau tiksli genetinė sąsaja dar neatrasta. Net tie, kurie yra genetiškai jautrūs šiai ligai, iš tikrųjų gali jos niekada nepasireikšti. Kai kuriais atvejais būklę gali sukelti kiti veiksniai, pavyzdžiui, per didelis saulės spindulių poveikis arba ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas. Šia liga daug dažniau serga moterys nei vyrai, nors šio veiksnio paaiškinimo nėra.
Simptomai atsiranda dėl sutrikusios imuninės sistemos. Paprastai imuninė sistema apsaugo organizmą aptikdama kenksmingas pašalines medžiagas, vadinamas antigenais. Reaguodamas į antigenų ataką, organizmas gamina baltymus, vadinamus antikūnais, kurie naikina antigenus ir padeda organizmui sukurti imunitetą tolesniems išpuoliams.
Kai žmogus serga vilklige, jo imuninė sistema negali atskirti antigenų ir normalių kūno ląstelių bei audinių. Supainiojusi imuninė sistema gamina antikūnus, kurie atakuoja sveikas ląsteles, organus ir audinius, supainiodami juos su svetimais teršalais. Šie specialūs antikūnai, žinomi kaip autoantikūnai, jungiasi su ląstelėmis ir audiniais, kuriuos jie puola, sudarydami imuninių kompleksų molekules. Kadangi autoantikūnai ir toliau atakuoja sveikus kūno audinius, atakos vietose kaupiasi imuninių kompleksų molekulės, sukeliančios skausmą, uždegimą ir žalą visame kūne.
Tipai
Diskoidinei vilkligei būdingas bėrimas, atsirandantis ant veido, kaklo ar galvos odos. Bėrimas paprastai būna raudonas ir pleiskanojantis, todėl gali sukelti diskomfortą ir plaukų slinkimą aplink sudirgusias vietas. Kai jis pasirodo ant veido, jis kartais vadinamas „drugelio bėrimu“, nes jis primena drugelio sparnus. Kai kuriems pacientams bėrimas gali trukti tik kelias dienas, o kiti gali patirti bėrimus, kurie trunka mėnesius ar net metus. Šio tipo liga taip pat sukelia burnos ir nosies opas, taip pat jautrumą saulės šviesai. Kai kuriais atvejais tai gali progresuoti iki sisteminės ligos.
Labiausiai žinomas būklės tipas yra sisteminė vilkligė. Nors liga gali sukelti diskoidinių veislių bėrimus, ji taip pat gali paveikti odą, kraują, nervų sistemą, inkstus, širdį, sąnarius ir plaučius. Kai kuriems šia liga sergantiems asmenims pažeidžiamas tik vienas ar du organai ar audiniai, o kiti gali turėti daug pažeistų organų, sistemų ar audinių.
Sisteminės vilkligės simptomai yra karščiavimas, nuovargis, sąnarių skausmas ir susilpnėjusi organų funkcija. Paprastai ši ligos forma apima periodus
remisija
taip pat veiklos laikotarpiai. Veiklos laikotarpiai dažnai vadinami raketomis. Paūmėjimai gali trukti kelias dienas ar savaites ir gali atsirasti ir išnykti be jokio paaiškinimo.
Vaistų sukelta vilkligė yra reta ligos rūšis, kurią sukelia ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas. Simptomai yra panašūs į diskoidinės ir sisteminės formos simptomus. Daugelis vaistų yra susiję su šia liga, įskaitant vaistus nuo tuberkuliozės, aukšto kraujospūdžio, šizofrenijos ir Krono ligos. Tik labai nedaugeliui žmonių, vartojančių šiuos vaistus, ši būklė išsivysto ir simptomai paprastai išnyksta nutraukus vaisto vartojimą.
Naujagimių vilkligė yra dar viena reta ligos forma. Būklė atsiranda, kai moterys, sergančios sistemine vilklige, gimdymo metu perduoda kai kuriuos autoantikūnus kūdikiui. Daugeliu atvejų ši būklė yra laikina ir simptomai išnyksta per kelis mėnesius. Retai liga sukelia širdies ydas, odos problemas arba susilpnina kepenų funkciją.
Diagnozė
Šios būklės diagnozavimas gali būti gana sudėtingas, nes nėra galutinio ligos testo. Kraujo tyrimai padeda nustatyti uždegimo požymius ir gali parodyti, kaip gerai funkcionuoja organai. Kai kuriais atvejais gali būti atliekamos organų biopsijos, siekiant patikrinti, ar inkstuose ar kepenyse nėra pažeidimo požymių. Išsami ligos istorija dažnai yra svarbi diagnostikos priemonė, nes ji gali atskleisti šeimos istoriją arba bet kokius vaistus, galinčius sukelti ligą.
Gydymas
Nors liga neišgydoma, simptomai ir paūmėjimai kartais reaguoja į gydymą. Karščiavimui, sąnarių skausmui ir diskomfortui gydyti gali būti naudojami vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Kai kuriais atvejais imuninę sistemą slopinantys vaistai padeda sulėtinti autoantikūnų gamybą, taip palengvindami simptomus. Kortikosteroidai taip pat kartais skiriami siekiant sumažinti uždegimą organizme. Kadangi daugelis imunitetą slopinančių vaistų ir steroidų turi rimtų šalutinių poveikių, jie paprastai vartojami tik trumpą laiką.
Sergantiems šia liga kartais rekomenduojama keisti gyvenimo būdą. Neuždegiminės dietos valgymas, daug poilsio ir saulės spindulių vengimas gali padėti sumažinti simptomus. Kadangi vilkligė gali būti varginanti ir sunkiai valdoma būklė, kai kuriems žmonėms naudinga prisijungti prie paramos grupių arba lankyti terapiją. Kalbėjimasis su kitais šia liga sergančiais žmonėmis arba susirūpinimą teikiančiam gydytojui ar terapeutui gali padėti sumažinti stresą ir neigiamas emocijas, susijusias su lėtine liga.