Stuburo diskai yra pagalvėlės, sudarytos iš baltymų, kremzlių ir vandens, kurie atskiria stuburo kaulus arba slankstelius. Jų funkcija – laikyti kartu stuburą, leisti kūnui pasisukti ir lenktis bei veikti kaip amortizatoriai. Žmogaus stubure yra 23 diskai; šeši gimdos kaklelio srityje arba kakle, penki juosmens srityje arba apatinėje nugaros dalyje ir 12 krūtinės ląstos srityje arba vidurinėje nugaros dalyje. Krūtinės ląstos diskas yra vienas iš krūtinės ląstos srities diskų.
Stuburo diskų pažeidimai dažniausiai būna gimdos kaklelio arba juosmens srityse. Krūtinės ląstos disko sužalojimas yra retas dėl šonkaulių narvelio teikiamos apsaugos, tačiau jei sužalojimas įvyksta, gali atsirasti disko išvarža arba plyšimas. Kiekvienas diskas turi išorinį kietų pluoštų sluoksnį, vadinamą žiedu, ir minkštą, želė primenantį vidų, vadinamą polposiniu branduoliu. Diskas tampa išvarža, jei žiedo plyšimas ir polpos medžiaga įstumiami į stuburą. Krūtinės ląstos srityje yra labai mažai vietos medžiagai nutekėti, todėl krūtinės ląstos disko išvarža gali sukelti rimtų komplikacijų, o retais atvejais net paralyžius žemiau juosmens.
Disko išvaržos simptomai yra kūno ir kojų skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ir raumenų silpnumas vienoje ar abiejose kojose bei spazminiai kojų judesiai. Jei įvyko sužalojimas ir simptomai rodo krūtinės ląstos disko išvaržos galimybę, tuomet gali būti daroma rentgeno nuotrauka, siekiant išsiaiškinti, ar stuburas nepažeistas, ar nėra kalcifikacijos. Jei atsiranda kalcifikacija, labai tikėtina, kad diskas plyšo. Tačiau rentgeno nuotrauka negali parodyti minkštųjų audinių, todėl negali matyti diskų; gali būti plyšimas, net jei jokia žala nėra akivaizdi. Be rentgeno spindulių, gydytojai paprastai naudoja magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad nustatytų, ar krūtinės ląstos diskas yra išvaržytas.
Daugeliu atvejų krūtinės ląstos disko išvarža išnyks savaime, o simptomai išnyks laikui bėgant ir pailsėjus. Jei stuburo nervai nepažeisti, o simptomai neblogėja, paprastai rekomenduojamas nechirurginis gydymas. Tai gali apimti tam tikrą lovos poilsį arba laikiną nugaros atramos naudojimą nugarai imobilizuoti. Vaistai gali būti priešuždegiminiai vaistai, geriamieji steroidai ir raumenų relaksantai. Fizinė terapija gali padėti sumažinti skausmą, taisyti laikyseną ir sustiprinti nugarą.
Jei simptomai pablogėja arba pažeidžiami stuburo nervai, galima atlikti operaciją, siekiant pašalinti plyšusį diską. Chirurginis metodas nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo vietą. Chirurgas gali įeiti per nugarą, taikydamas procedūrą, vadinamą kostotransversektomijos dekompresija, kad pašalintų plyšusią disko dalį. Transtorakalinė dekompresija yra chirurginis metodas, kurio metu chirurgas turi įeiti per krūtinės ertmę, kad pašalintų diską. Jei pašalinus diską stuburas tampa nestabilus, gali tekti sujungti diskus.
Degeneracinė disko liga (DDD) yra būklė, kurią gali sukelti sužalojimas arba, dažniausiai, senėjimas. Į diskus patenka labai mažai kraujo, todėl jie negali taip gerai išgyti, kaip kitos kūno dalys. Ši būklė gali sukelti skausmą ir sustingimą, bet paprastai nėra sekina. DDD dažniausiai pasireiškia gimdos kaklelio arba juosmens srityse; krūtinės ląstos degeneracinė disko liga yra labai reta.
Yra keletas žingsnių, kurių žmogus gali imtis, kad išvengtų krūtinės ląstos disko problemų. Daugelis mano, kad chiropraktika padeda išlaikyti kūno padėtį ir sumažinti nervų spaudimą. Taisyklinga laikysena ir tinkami kėlimo būdai taip pat padeda išvengti traumų ir nereikalingo nugaros nusidėvėjimo. Kasdienis tempimas ir tempimas prieš mankštą yra gyvybiškai svarbus, be to, yra papildomų pratimų, specialiai sukurtų stiprinti ir palaikyti stuburo sveikatą.