Kas yra asmeninė erdvė?

Asmeninė erdvė – tai sritis, supanti žmogų, kartais apibūdinama kaip įsivaizduojamas „burbulas“. Daugelis žmonių labai gerai žino apie kitus „savo erdvėje“, o daugelis reikalauja, kad vieta išliktų gana laisva, kad jaustųsi patogiai. Asmeninės erdvės idėja yra įsišaknijusi psichologijoje, yra daug teorijų apie tai, kaip erdvė vystosi ir kaip žmonės reaguoja į pažeidimus. Kai kurie iš jų yra pagrįsti genetika ir smegenų chemija, tačiau daug kas yra ir kultūrinio pobūdžio.

Psichologinės šaknys

Dauguma medicinos specialistų mano, kad asmeninio burbulo idėja yra giliai įsišaknijusi žmogaus smegenyse. Tai tikriausiai yra mūsų evoliucinės praeities funkcija. Labai gerai suvokdami kitus, esančius šalia mūsų kūno, galime įvertinti aplinką ir išvengti pavojaus, kai jis artėja.

Kūdikiai paprastai negimsta turėdami įgimtą asmeninės erdvės supratimą, tačiau psichologai dažnai mano, kad ši idėja įsišaknija maždaug tuo pačiu metu, kai vaikas įgyja savarankišką savimonę – dažniausiai nuo trejų iki ketverių metų. Erdvės suvokimą kontroliuoja migdoliniai kūnai, kurie yra priekinės smegenų skilties dalis. Kai ši smegenų dalis visiškai susiformuoja, žmonės pradeda matyti save santykyje su kitais žmonėmis, o objektai ir erdvės sampratos atsiranda natūraliai.

Gradacijos

Paprastai yra bent trys skirtingos asmeninės erdvės gradacijos, kurios gali būti laikomos „žiedais“ burbule. Pirmoji, kuri yra arčiausiai individo, yra intymi erdvė. Tėvai, broliai ir seserys, romantiški partneriai ir kiti artimi draugai paprastai gali patekti į šią zoną savo nuožiūra, nesukeldami nerimo ar nerimo. Kitas laukiamas kontaktas. Ši sritis skirta laukiamiems susitikimams, pavyzdžiui, rankos paspaudimui, stovėjimui šalia kitų supakuotame traukinio vagone ar atsitiktinių pažįstamų apkabinimui. Dauguma šių sąveikų yra labai trumpalaikės.

Plačiausias žiedas paprastai vadinamas socialine erdve ir yra apytikslis perimetras, kurį žmonės tikisi išlaikyti laisvą būdami visuomenėje. Tikroji šios erdvės apimtis labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus ir jo subjektyvaus komforto, praeities patirties ir lūkesčių. Kiti, kurie į šią erdvę patenka tikėtinu ar nenumatytu būdu, gali sukelti nerimą.

Kultūriniai skirtumai

Didelę dalį to, kaip žmogus apibrėžia savo asmeninę erdvę, formuoja auklėjimas. Kai kurios kultūros iš prigimties yra daug artimesnės nei kitos, o tai, kaip žmogui patogu būti šalia, dažnai priklauso nuo šalies ar regiono, kuriame jis užaugo. Tam įtakos turi ir kilmės šeima. Asmuo, augantis šeimoje, kurioje daug apsikabina arba vertina fizinį kontaktą, dažnai turi mažiau problemų dėl nepažįstamų žmonių buvimo intymioje arba laukiamo kontakto zonoje, nei tas, kuris užaugo daug didesniu atstumu.
Socialinis sąmoningumas ir erdvės problemos

Tam tikros vystymosi problemos, ypač autizmas, gali turėti įtakos tam, kaip žmogus vertina tiek savo, tiek kitų asmeninę erdvę. Neretai, pavyzdžiui, autistiškas žmogus netyčia per daug priartėja prie kitų. Taip pat yra keletas nerimo sutrikimų, dėl kurių žmonės per daug dėmesio skiria savo erdvei. Ypatingais atvejais tie, kurie kenčia nuo tokio pobūdžio bėdų, turi laikytis atokiai nuo kitų ir paprastai turi vengti minios situacijų. Kartais šias problemas galima išspręsti elgesio terapija ar vaistais, bet ne visada.