Mažumų teisės reiškia asmens ar grupės teises, kurių, palyginti su likusia gyventojų dalimi, yra nedaug. Tarptautinės teisės kontekste mažumų teisės labiausiai susijusios su nacionalinėmis, etninėmis, religinėmis ar kalbinėmis mažumomis, tačiau yra ir kitų mažumų grupių. Mažumos teisės reguliariai keičiasi kartu su mažumos statusu, kuris nustatomas pagal vietą. Pavyzdžiui, žydas Jungtinėse Valstijose laikomas religine mažuma, o Izraelyje – daugumos dalis.
Didėjant pasauliniam sąmoningumui ir sutelkiant dėmesį į žmogaus teises, Jungtinės Tautos (JT) paskelbė deklaraciją dėl mažumų teisių. Deklaracija nėra įstatymas, tačiau daugelis šalių, ypač demokratinės valstybės, yra įpareigotos laikytis jos turinio, nes yra pasirašiusios sutartis. Nors vis dar yra daug šalių, kurios šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises, ypač mažumų atveju, Jungtinių Tautų deklaracijoje pateikiamas išsamus mažumų teisių paaiškinimas.
1992 m. priimta Deklaracija dėl asmenų, priklausančių tautinėms arba etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių visame pasaulyje skatina žmogaus teises ir asmens laisvę neatsižvelgiant į rasę, lytį, kalbą ar religiją. Konkrečios deklaracijoje minimos mažumų teisės apima mažumos grupės teisę mėgautis savo kultūra, praktikuoti religijos pasirinkimą ir vartoti savo kalbą, nebijant diskriminacijos.
JT deklaracijoje taip pat numatyta, kad mažumų grupėms priklausantys žmonės turi teisę dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant kultūrinę, religinę, socialinę ir ekonominę veiklą. Be to, mažumų grupės turi teisę steigti ir organizuoti savo asociacijas. Jie gali pasirinkti naudotis savo teisėmis arba nesinaudoti jų nediskriminuodami.
Tautos, kurios laikosi JT deklaracijos, privalo imtis konkrečių priemonių mažumų teisėms užtikrinti. Kai tautos kuria naujus įstatymus, programas ir politiką, jos turi tai daryti atsižvelgdamos į mažumų interesus. Tautos taip pat turi sudaryti palankias sąlygas mažumoms praktikuoti savo kultūrą, religiją, papročius ir kalbą, kai tai nepažeidžia nacionalinės teisės. Šios sąlygos dažnai pasiekiamos per švietimą.
Pavyzdžiui, tautos turi sudaryti galimybę mažumoms mokytis gimtosios kalbos ir būti mokomoms savo gimtąja kalba. Be to, šalys raginamos propaguoti savo šalies mažumų kultūros, istorijos, tradicijų ir kalbos žinias, kad būtų skatinami taikūs mažumų grupių ir daugumos santykiai. Valstybės taip pat skatinamos skatinti mažumų veiklą vykstant ekonominei ir politinei raidai savo šalyse.