Antrojo pasaulinio karo metu tikrai buvo ne nacistinių vokiečių karių, nors daugelis Vokietijos ginkluotųjų pajėgų narių ideologiškai palaikė nacizmą ir Hitlerį arba netgi buvo su jais susiję. Tačiau iš vienos perspektyvos, kadangi Vokietijos ginkluotųjų pajėgų nariams nebuvo leista prisijungti prie politinės partijos, visi Antrojo pasaulinio karo vokiečių kariai buvo ne naciai. Tačiau nacių politinė partija turėjo savo ginkluotus karius Waffen-SS, todėl šie kariai buvo nacių kariai.
Sąvoka nacių vartojama apibūdinti Nacionalsocialistų partijos narius, politinė partija Hitleris atėjo į valdžią ir galiausiai tapo dominuojančia politine partija Vokietijoje per karą. Tačiau šis terminas dažnai apibendrintas kalbant apie visus vokiečių kovotojus Antrojo pasaulinio karo metu, kad būtų galima atskirti tą kario erą nuo kitų vokiečių kareivių. Pastebėję faktą, kad daugelis Antrojo pasaulinio karo karių nebuvo naciai, kai kurie žmonės mano, kad tai prieštarauja visiems to meto vokiečiams, kai kurie iš jų tiesiogiai nepalaikė Hitlerio ar nacizmo politikos.
Ginkluotosios pajėgos Vokietijoje, kurią daugiausia sudarė ne nacistinės Vokietijos kariai, buvo vadinamos Vermachtu. Jį sudarė trys pagrindinės šakos: laivynas (Kriegsmarine), oro pajėgos (Luftwaffe) ir kariuomenė (Heer). Vėliau ketvirtoji atšaka – Waffen-SS – pateko į jos bendrą jurisdikciją, nors ji taip pat priklausė Schutzstaffel arba SS, kurią kontroliavo nacių politinė partija. Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomenei – Reichsverui – buvo nustatyti griežti apribojimai, apribojant galimų narių skaičių ir įrangą, kurią jie galėjo naudoti. Iki 1920-ųjų Vokietija pradėjo slapta apeiti šiuos apribojimus, didindama savo karinę jėgą ir įsigydama naujos įrangos.
Kai 1934 m. valdžią perėmė Hitleris, jis pradėjo dar labiau auginti kariuomenę. Jis sugrąžino karo prievolę ir pradėjo dramatiškai stiprinti Vokietijos karinę galią. Vienas iš būdų, kaip jis tai padarė, buvo sukurti naują karinę įstaigą – Vermachtą, kuris ilgainiui taptų galinga jėga. Daugelis vertina Vermachtą kaip nacių grupuotę, nes ją sukūrė Hitleris ir nariai turėjo duoti ištikimybės fiureriui priesaiką.
Nors daugelis Vermachtą sieja su nacizmu, jį taip pat galima laikyti sudarytu tik iš ne nacistinės Vokietijos karių Antrojo pasaulinio karo metu, nes Veimaro Respublikos konstitucijos taisyklės neleido kariams turėti politinių pažiūrų ar balsuoti. Tiesą sakant, daugelis Vermachto narių vėlesniais metais griežtai priešinosi Hitleriui ir nacių politikai, ypač po to, kai Hitleris pradėjo rodyti pavojingas tendencijas išmesti strateginę žvalgybą emociškai skatinamo priešiškumo naudai.
Jei į Vermachtą galima žiūrėti kaip į sudarytą iš ne nacistinės Vokietijos karių, tuomet turime ieškoti kitur, kad rastume daugumą nacių karių. Štai čia Schutzstaffel arba SS tampa svarbus. SS buvo sukarinta organizacija, kuri išaugo iki pilnos armijos, kuriai vadovauja Hitleris, ir kurią sudarė tik nacių partijos nariai. Būtent SS buvo atsakingi už daugumą didžiausių įvykdytų žiaurumų, o ne nacistinės Vokietijos kariai Antrojo pasaulinio karo metu pirmiausia kovojo skirtinguose karo prieš užsienio kariuomenę frontuose.