Pagal apibrėžimą respublika yra reprezentacinė valdymo forma, kuri valdoma pagal chartiją arba konstituciją, o demokratija yra vyriausybė, kuri valdoma pagal daugumos valią. Nors šios valdymo formos dažnai painiojamos, jos yra gana skirtingos. Pagrindinis skirtumas tarp respublikos ir demokratijos yra chartija arba konstitucija, ribojanti valdžią respublikoje, dažnai siekiant apsaugoti asmens teises nuo daugumos norų. Tikroje demokratijoje dauguma valdo visais atvejais, nepaisant jokių pasekmių asmenims arba tiems, kurie tam tikru klausimu nėra daugumos.
Variacijos
Sumaištį dėl dviejų valdymo formų skirtumo didina tai, kad praktiškai yra daug kiekvienos iš jų variantų. Pavyzdžiui, atstovaujamoji demokratija yra tokia, kurioje, kaip ir respublikoje, pareigūnai išrenkami balsuoti žmonių vardu daugeliu klausimų, o ne visi piliečiai balsuoja kiekvienu klausimu. Be to, konstitucinė demokratija yra atstovaujamoji demokratija, kurioje vyriausybės galią riboja konstitucija. Iš esmės tai yra respublika, todėl praktiniais tikslais skirtumas tarp respublikos ir konstitucinės demokratijos dažnai yra vienas iš semantikos.
Tautos valdžia
Abiejų tipų valdžioje sprendimus priima žmonės arba jų atstovai, o ne monarchas. Valstybės vadovas daugeliu atvejų vadinamas prezidentu ir renkamas žmonių tiesiogiai ar netiesiogiai. Vyriausybių atstovus bet kurio tipo valdžioje taip pat renka žmonės. Tiesioginėje demokratijoje, kurioje žmonės patys balsuoja visais klausimais, valdžios pareigūnai ar atstovai tik vykdo daugumos valią, o ne balsuoja žmonių vardu.
Asmenų teisių apsauga
Tikra demokratija yra reta, nes ji gali virsti tuo, kas gali būti vadinama „minios valdžia“. Taip atsitinka, kai dauguma priima sau naudingus sprendimus mažumos sąskaita. Pavyzdžiui, rasinė, religinė ar socialinė ir ekonominė klasė, kurią sudaro daugiau nei 50 % balsuojančių gyventojų, teoriškai galėtų balsuoti tam, kad suteiktų sau tam tikrų pranašumų arba engtų ar apribotų tuos, kurie yra mažuma. Tikroje demokratijoje nėra teisinės galios, ginančios mažumas.
Tačiau respublikoje ar konstitucinėje demokratijoje chartija arba konstitucija paprastai garantuoja tam tikras teises asmenims ar mažumų grupėms. Taip užkertamas kelias toms teisėms atimti ar pažeisti daugumos valia. Ši apsauga yra esminė respublikinės valdymo formos.