Terminas šeštojo dešimtmečio muzika paprastai naudojamas apibūdinti muziką, kuri buvo populiari šeštajame dešimtmetyje. Šioje epochoje sumažėjo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio bigbendo garsų populiarumas ir atsirado rokenrolas bei kantri vesternas. Kai kurie muzikos istorikai mano, kad didėjantis televizijos prieinamumas ir populiarumas suvaidino svarbų vaidmenį daugelio šeštojo dešimtmečio muzikos atlikėjų ir jų atstovaujamų žanrų sėkmei.
Rokenrolas tikriausiai geriau nei bet kuris kitas žanras apibūdina populiariąją šeštojo dešimtmečio muziką. Ankstyvasis rokenrolas sujungė amerikietiško pietietiško ritmo ir bliuzo garsus su kantri vesterno ir gospel. Muzika, kuri buvo sukurta šiuo deriniu, labai išpopuliarėjo ir greitai užtemdė daugumą kitų garsų to meto muzikos peizaže. Tokie populiarūs rokenrolo atlikėjai kaip Elvis Presley, Chubby Checker ir Buddy Holly per tą epochą pelnė didžiulę šlovę.
Iki šeštojo dešimtmečio kantri ir vakarietiška muzika pirmiausia buvo populiari tik vakarinėje JAV dalyje. Jo populiarumo plitimą šeštajame dešimtmetyje iš dalies lėmė tokie atlikėjai kaip Jerry Lee Lewisas, kuris į kantri skambesį įnešė rokenrolo dvelksmą, suteikdamas jam platesnį patrauklumą. Paprastai jam priskiriami nuopelnai už tam tikros rūšies muzikos, vadinamos rockabilly, sukūrimą – tai, kas buvo vadinama hillbilly country, sumaišyta su rokenrolo boso linijomis.
Šokis buvo dar viena priemonė, padėjusi sustiprinti rokenrolo laikmečio laikyseną, o šokio populiarumui didelę įtaką darė televizija. Tokie šokių šou kaip „American Bandstand“ turėjo įtakos ne tik šeštojo dešimtmečio muzikai ir šokiams, bet ir madai, šukuosenoms ir kitoms popkultūros sritims. Be televizijos, radijas ir spauda padėjo apibrėžti šeštojo dešimtmečio muziką, įtraukdami 50 populiariausių šalies dainų kas savaitę, o ne kas mėnesį.
Elvis Presley yra turbūt viena iš plačiausiai pripažintų šeštojo dešimtmečio muzikos žvaigždžių. Jis užaugo pietų JAV, kur išugdė meilę bliuzui ir gospel muzikai. Jo muzikiniai pasirodymai sujaudino gerbėjus, tačiau sulaukė kai kurių bažnyčios ir pilietinių lyderių kritikos. Daugelis manė, kad jo provokuojantis judėjimo būdas dainuojant padarė blogą įtaką jaunajai kartai. Jo populiarumas tapo toks didžiulis, kad daugelis jaunų vyrų ėmė kopijuoti jo šukuoseną ir apsirengimo būdą.
Šiandien daugelis istorikų mano, kad 50-ųjų muzika yra era, kai muzikantai pradėjo tyrinėti muzikinę laisvę ir eksperimentuoti su garsais, nepriklausančiais įprastiems muzikos žanrams. Manoma, kad šeštojo dešimtmečio muzika atvėrė kelią sudėtingesniems septintojo dešimtmečio roko garsams. Be to, šeštojo dešimtmečio muzikai taip pat priskiriama didžiulė dalis vis didėjančios popkultūros įtakos.